Grįžusi į Lietuvą išgirdo netikėtą reikalavimą: darbe esą teks išmokti rusų kalbą

Po 16 metų svetur į Lietuvą su šeima grįžusi moteris planavo pradėti naują gyvenimo etapą ir toliau dirbti mėgstamą konditerės darbą. Tačiau įsidarbinusi viename didžiausių šalies prekybos tinklų ji pateko į situaciją, privertusią suabejoti, ar tikrai sugrįžo į savo šalį.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Vaida (vardas pakeistas). Moteris pasakojo po ilgų metų užsienyje nusprendusi konditere įsidarbinti prekybos tinkle „Iki“.

Anot jos, vos pradėjusi dirbti ji sužinojo, kad norėdama susikalbėti su kolege turės mokytis rusų kalbos.

Vadovės žodžiai sukėlė nuostabą

Vaida teigė, kad pirmąją darbo dieną vadovė ją supažindino su lietuviškai nekalbančia kolege ukrainiete. Pati Vaida nemoka nei ukrainiečių, nei rusų kalbos.

Didžiausią nuostabą moteriai sukėlė ne pats kalbos barjeras, o tai, ką esą pasakė vadovė. Skaitytojos teigimu, jai buvo nurodyta greitai išmokti rusiškai, nes kolegė ukrainietė lietuvių kalbos nesimokys. Vaida prisipažino nebesuvokianti, kurioje šalyje yra.

Moteris prisiminė, kad gyvendama užsienyje pati turėjo prisitaikyti prie vietos taisyklių ir mokytis tos šalies kalbos. Todėl ji nesitikėjo, jog sugrįžus į Lietuvą darbe iš jos bus tikimasi dar vienos kalbos žinių.

Vaida kėlė klausimą, kodėl po 16 metų, per kuriuos svetur mokėsi vietos kalbos ir laikėsi tos šalies taisyklių, grįžusi namo ji vėl turėtų mokytis kitos kalbos ir kokia vieta tokioje situacijoje tenka lietuviams.

„Iki“: užsienio kalbos iš darbuotojų nereikalaujame

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, paprašyta įvertinti situaciją, patikino, kad darbuotojai neprivalo mokėti rusų ar kurios nors kitos užsienio kalbos.

Pasak jos, įmonė veikia Lietuvoje, o klientai aptarnaujami lietuviškai, todėl lietuviškai kalbančių darbuotojų nėra prašoma ar reikalaujama su kolegomis bendrauti angliškai, rusiškai ar kita užsienio kalba.

Jeigu kolegos moka tą pačią užsienio kalbą, jie gali pasirinkti ja kalbėtis, tačiau tokios pareigos nėra.

G. Kitovė paaiškino, kad lietuviškai dar nemokantiems darbuotojams talkina kolegos, taip pat naudojamos vertimo programėlės ir vaizdinės darbo instrukcijos.

„Iki“ pateiktais duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba apie 180 iš kitų šalių atvykusių žmonių. Jie sudaro maždaug 3 proc. visų darbuotojų, o didžiausia jų dalis yra ukrainiečiai.

Įmonės atstovė taip pat pažymėjo, kad užsieniečiams rengiami lietuvių kalbos kursai, o mokymai darbo vietose vyksta lietuviškai.

Kada užsienio kalbos reikalavimas būtų teisėtas?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistų teigimu, darbdavys gali nustatyti užsienio kalbos mokėjimo reikalavimą, tačiau jis turi būti pagrįstas.

Konkrečios kalbos žinios turi būti tiesiogiai susijusios su darbuotojo pareigomis ir būtinos joms atlikti. Toks reikalavimas galėtų būti pateisinamas, jeigu žmogus nuolat bendrauja su užsienio klientais, partneriais ar tiekėjais arba užsienio kalba rengia dokumentus.

Jei darbdavys nurodo išmokti rusų kalbą, jis turėtų paaiškinti, kodėl darbuotojo funkcijoms būtina būtent ši kalba.

VDI pabrėžia, kad Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją kalbos pagrindu ir įpareigoja darbdavius sudaryti vienodas darbo sąlygas.

Jeigu užsienio kalbos reikalavimas atsiranda jau įdarbinus žmogų, darbdaviui gali tekti organizuoti ir apmokymus. Inspekcija paaiškino, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek būtina jo darbo funkcijoms vykdyti.

Kai darbdavys savo iniciatyva siūlo keisti darbo sutarties sąlygas, tam tikrais atvejais darbuotojas apie tai turi būti informuotas raštu, taip pat turi būti gautas jo sutikimas.

Tačiau atsisakius priimti pagrįstus darbo sąlygų pakeitimus, tam tikromis aplinkybėmis darbo sutartis gali būti nutraukta be darbuotojo kaltės. Tokį sprendimą darbdavys privalėtų pagrįsti svarbiomis ekonominėmis, organizacinėmis arba gamybinėmis priežastimis.

VDI pataria darbuotojams tokius reikalavimus ir atsakymus į juos fiksuoti raštu, saugoti darbo sutartį bei pareigybės aprašymą. Nesutarimui virtus ginču, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Kalbos inspekcijos vadovui situacija atrodo keista

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka taip pat laikosi pozicijos, kad darbuotojų negalima be pagrindo versti mokytis užsienio kalbos.

Jo teigimu, pirmiausia reikėtų įvertinti, kokie reikalavimai moteriai buvo nurodyti ją priimant į darbą. Jei rusų kalbos žinios nebuvo įrašytos pareigybės aprašyme, naują reikalavimą nustatantis darbdavys turėtų pasirūpinti darbuotojos mokymu.

A. Valotka abejoja ir pačia idėja nurodyti lietuvei mokytis rusų kalbos, užuot skatinus Lietuvoje gyvenančią užsienietę išmokti lietuviškai. Jo vertinimu, toks reikalavimas keistas – taip pat kyla klausimas, kodėl būtų pasirinkta rusų, o ne ukrainiečių kalba. Anot VKI vadovo, ukrainietė veikiausiai greičiau išmoktų lietuvių kalbą.

Jis priminė, kad lietuviškai nekalbančius žmones įdarbinusi įmonė turi organizuoti darbą taip, kad klientai būtų aptarnaujami valstybine kalba.

Šiuo metu karo pabėgėliams taikomos lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų išimtys. „Iki“ nurodo, jog tiesiogiai klientus aptarnaujantiems užsieniečiams keliamas A2 lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas, tačiau karo pabėgėliams jis netaikomas.

A. Valotka šią išimtį vertina kritiškai, nes, jo nuomone, ji neskatina užsieniečių integruotis.

Ar Vaidos minėtas reikalavimas iš tiesų buvo teisėtas, būtų galima nustatyti tik įvertinus jos darbo sutartį, pareigybės aprašymą ir tai, kokios sąlygos jai realiai buvo pateiktos.