Žvalgybos kontrolieriams siūloma apkarpyti galias: įstaiga perspėja apie galimas priežiūros spragas
Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė Žvalgybos kontrolierių įstaigos įstatymo pataisai, pagal kurią kontrolierių atliekami tyrimai nebeapimtų žvalgybos institucijų vidaus administravimo priežiūros ir kontrolės.
Pataisa keliauja į Seimo komitetus
Už siūlomą pakeitimą balsavo 49 parlamentarai, penki buvo prieš, dar 33 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai.
Pataisą pateikęs socialdemokratas T. Martinaitis teigė, kad žvalgybos kontrolieriai pirmiausia turėtų telktis į tas sritis, kuriose dėl valstybės saugumui užtikrinti suteiktų išskirtinių įgaliojimų kyla didžiausias pavojus žmogaus teisėms. Jo teigimu, vidaus administravimą jau prižiūri kiti mechanizmai, tarp jų – vidaus auditas ir Valstybės kontrolė.
Pasak parlamentaro, nepriklausoma žvalgybos institucijų kontrolė demokratinėje ir teisinėje valstybėje yra būtina, tačiau visa valstybės institucijų priežiūros sistema taip pat turi veikti aiškiai, proporcingai ir efektyviai.
T. Martinaičio vertinimu, vidaus administravimo priežiūrą išbraukus iš žvalgybos kontrolierių atliekamų tyrimų būtų išvengta perteklinio žvalgybos tarnybų kontroliavimo.
Jis aiškino, kad kontrolieriai turėtų tikrinti, ar vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą nėra pažeidžiamos žmogaus teisės. Tuo metu įstaigų administravimo kontrolė, parlamentaro nuomone, priklauso kitoms institucijoms: vidaus auditui, o finansų klausimais – Valstybės kontrolei. Todėl tokios funkcijos priskyrimą žvalgybos kontrolieriams jis laiko neefektyviu šio instituto naudojimu.
Oponentai įžvelgia kontrolės silpninimą
Demokratė Agnė Širinskienė priminė VSD pranešėjo istoriją. Seimo tyrimas nustatė, kad kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos prašymu buvo patikrinti galimi jo komandos nariai ir rėmėjai.
Pasak A. Širinskienės, vidaus administravimo priežiūros funkcija į žvalgybos kontrolierių įgaliojimų sąrašą buvo įtraukta būtent siekiant išvengti panašių situacijų. Ji taip pat pažymėjo, kad ši funkcija kartu su visa žvalgybos kontrolieriaus institucija buvo vertinta Konstituciniame Teisme, kuris problemų dėl tokio reguliavimo neįžvelgė.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasiūlymą įvertino kaip žvalgybos kontrolierių galių silpninimą. Jis pabrėžė, kad pastarąjį pusmetį buvo kalbama apie šios institucijos stiprinimą, o pateiktas projektas, jo manymu, siūlo priešingą kryptį. Parlamentaras T. Martinaičio klausė, kas paprašė pateikti tokią pataisą arba kas suformulavo šią poziciją.
Įstaiga įspėja apie galimas spragas
Žvalgybos kontrolierių įstaiga taip pat laikosi pozicijos, kad pakeitimas susiaurintų jos veiklos galimybes. Komentare BNS ji nurodė, jog žvalgybos institucijų vidaus administravimo ne visais atvejais galima atskirti nuo žmogaus teisių apsaugos ir veiklos teisėtumo.
Įstaigos teigimu, administraciniai sprendimai, jų priėmimo tvarka ir organizaciniai veiklos principai kai kuriais atvejais gali tiesiogiai paveikti žvalgybos pareigūnų veiksmų teisėtumą, žmogaus teisių užtikrinimą bei galimų pažeidimų tyrimo veiksmingumą.
Dėl to siūlomas reguliavimas, anot kontrolierių, turi būti vertinamas ir pagal tai, ar nesudarys priežiūros spragų. Su žmogaus teisėmis susiję klausimai galėtų būti formaliai priskirti vidaus administravimui ir dėl to nepatekti į nepriklausomos priežiūros lauką.
Įstaiga pažymėjo, kad vidaus administravimas apima personalo administravimą, asmens duomenų tvarkymą, dokumentų valdymą, apskaitą ir saugojimą, įslaptintos informacijos apsaugą, vidaus auditą, projektų valdymą, viešuosius ir tarptautinius ryšius, vidaus tyrimus bei informacinių ir ryšių technologijų administravimą.
Kontrolierių teigimu, šiuose procesuose gali kilti žmogaus teisių pažeidimų, biurokratizmo ar piktnaudžiavimo pavojus. Taip pat gali pasitaikyti diskriminacijos, psichologinio smurto, neteisėto poveikio ar pranešėjų teisių pažeidimų.
Jų vertinimu, faktas, kad kai kurias žvalgybos institucijų veiklos sritis kontroliuoja ir kitos įstaigos, savaime nereiškia, jog tokia priežiūra savo paskirtimi, apimtimi ir nepriklausomumo garantijomis prilygsta žvalgybos kontrolierių atliekamam darbui.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga taip pat nurodė, kad konkretūs patikrinimai Valstybės saugumo departamente ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente atskleidė vidaus procesų vertinimo svarbą prižiūrint veiklos teisėtumą bei žmogaus teisių apsaugą.
Įstaigos vertinimu, pašalinus vidaus administravimo priežiūrą iš kontrolierių kompetencijos, tokios apimties patikrinimų atlikti nebebūtų galima. Už priežiūros ribų liktų vidaus procedūros, atsakomybės paskirstymas ir vadovų sprendimai, nuo kurių priklauso tiek vidaus kontrolės veiksmingumas, tiek pareigūnų teisių apsauga.
Žvalgybos kontrolierių įstaiga veikia nuo 2023 metų. Tai parlamentui atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos teisėtumą.
