Žemaitaičio pareiškimas apie 400 buvusių KGB žmonių: duomenų šaltinio politikas neatskleidė

Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje šiuo metu gali dirbti apie 400 buvusių sovietų represinės struktūros KGB darbuotojų bei slaptų bendradarbių.

Penktadienį Žinių radijui politikas sakė, kad šis skaičius pagrįstas preliminariomis žiniomis. Jis pripažino neturintis tikslių ir patvirtintų duomenų, tačiau tvirtino, jog maždaug 400 su KGB siejamų asmenų gali dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugoje ir kitose srityse.

Vis dėlto R. Žemaitaitis neįvardijo, iš kokio šaltinio gavo šią informaciją.

Parlamentaras taip pat kėlė klausimus, kokias pareigas šie žmonės galėtų užimti ir kokią veiklą vykdyti. Jis svarstė, ar tarp jų nėra premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjų, apie ryšius neprisipažinusių Seimo narių arba užsienio diplomatinėse atstovybėse dirbančių asmenų. Kartu politikas pripažino, kad tokios informacijos neturi.

Buvusių etatinių KGB darbuotojų sąrašas yra viešinamas interneto svetainėje kgbveikla.lt. Visuomenei taip pat prieinami Liustracijos komisijos sprendimai dėl žmonių, kurie slapta bendradarbiavo su KGB, tačiau apie tai neprisipažino.

Įslaptintos tebėra tik savo noru prisipažinusių agentų pavardės.

R. Žemaitaitis kartu su savo frakcijos kolegomis Seime yra įregistravęs įstatymo projektą, kuriuo siūloma panaikinti prisipažinusiems buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taikomą 75 metų duomenų įslaptinimą.

Kaip skelbė BNS, 2000 metų vasario 1 dieną įsigaliojęs įstatymas suteikė buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams galimybę prisipažinti ir užsiregistruoti specialioje komisijoje. Prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys tuomet buvo įslaptinti 15 metų – iki jų byloms suteiktos slaptumo žymos galiojimo pabaigos.

Šiam terminui artėjant prie pabaigos, 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, pagal kurią informacija apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti slapta saugoma 75 metus.

Tačiau šiuo metu galiojantis reguliavimas buvusiems KGB bendradarbiams neužtikrina visiško slaptumo.

Jeigu toks žmogus kandidatuoja į prezidentus, Seimo ar savivaldybės tarybos narius, Vyriausybės narius, teisėjus arba prokurorus, taip pat jeigu yra paskiriamas į kurią nors iš šių pareigų, jo prisipažinimas nebegali būti laikomas valstybės paslaptimi. Tokiu atveju šis biografijos faktas turi būti paviešintas.

Prisipažinti apie ankstesnį bendradarbiavimą su KGB buvo galima ir 1991–1992 metais, kreipiantis į Aukščiausiosios Tarybos laikinąją komisiją.

Vėliau, paskelbus savanoriško prisipažinimo laikotarpį, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis pranešė 1589 asmenys.