Maskvos patriarcho įtakai Lietuvoje – teisinis smūgis: Seime siūlomi ribojimai ir istorinių pastatų perdavimas

Seime įregistruotomis įstatymų pataisomis siekiama apriboti priešiškų valstybių galimybes veikti Lietuvoje per religines institucijas.

Projektus pateikę opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas siūlo keisti du įstatymus. Pataisomis būtų tikslinamos valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygos, nustatoma, kas gali joms atstovauti, ir sprendžiami istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimai.

Pranešime spaudai nurodoma, kad pagal siūlomą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimą religinės bendruomenės ir bendrijos negalėtų gauti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kitokio valstybės pripažinimo, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos įstatymuose įtvirtintos ribojamosios priemonės. Tokia galimybė taip pat būtų užkirsta, jeigu jų veikla keltų pavojų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kartu siūloma tiksliau nustatyti, kurie juridiniai asmenys galėtų atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijos atstovu būtų laikomas Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus taisyklių nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.

A. Ažubalis ir A. Anušauskas teigia, kad šių pakeitimų tikslas – mažinti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje.

Parlamentarai atkreipė dėmesį į 2026 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame Valstybės saugumo departamentas (VSD) pabrėžė reikšmingą Maskvos patriarchato poveikį jam pavaldžioms vyskupijoms užsienio šalyse, tarp jų – Lietuvoje veikiančioms Vilniaus ir Lietuvos vyskupijoms. VSD vertinimu, tokia priklausomybė Rusijai sudaro sąlygas veikti Lietuvos stačiatikių bendruomenę.

A. Ažubalio teigimu, Rusija savo įtaką plečia ne tik pasitelkdama politines organizacijas, informacines kampanijas ar žvalgybos tinklus, bet ir religines institucijas. Pasak jo, kai administracinis religinės organizacijos pavaldumas leidžia Kremliui veikti Lietuvos visuomenę, tai tampa ne tik bažnytiniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Todėl valstybė turi įvertinti tokias grėsmes ir turėti teisinių priemonių joms valdyti.

Seimo nariai taip pat teikia Religinių bendruomenių ir bendrijų teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas. Jomis būtų įtvirtintos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių teisės į anksčiau valdytą arba po 1990 m. kovo 11 d. įgytą nekilnojamąjį turtą. Teises į tokį turtą kitiems subjektams galėtų perduoti pačios bendruomenės, laikydamosi įstatymų ir savo vidaus normų.

Vienu iš projektų taip pat būtų sukurtas teisinis pagrindas Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui perduoti konkrečius istorinius stačiatikių religinės bendrijos pastatus. Sąraše nurodomi šie objektai:

• Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedra;
• Šv. Paraskevės bažnyčia;
• Šv. Mikalojaus bažnyčia;
• Šv. Dvasios vienuolynai Vilniuje ir Surdegyje;
• Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčia Vievyje.

Pataisomis taip pat numatoma spręsti Kauno, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Nemėžio mečečių nuosavybės klausimus. Šiuos objektus siūloma perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – muftiatui.

Sprendimai, ar perduoti konkrečius pastatus, būtų priimami laikantis įstatymo projekte nustatytos Seimo arba Vyriausybės tvarkos.

Planuojama, kad pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Toks terminas numatytas tam, kad Seimas ir Vyriausybė spėtų priimti būtinus įgyvendinamuosius sprendimus.