Tūkstančiai pensininkų kas mėnesį gauna beveik 100 eurų papildomai: štai iš kur atsiranda šie pinigai

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai gali gauti ne tik įprastą „Sodros“ pensiją. Tie, kurie dirbdami papildomai kaupė II pensijų pakopoje, senatvėje gali sulaukti ir dar vienos mėnesinės išmokos – pensijų anuiteto.

„Sodros“ duomenimis, spalio pabaigoje pensijų anuitetus jau buvo įsigiję 5039 gyventojai.

Jiems mokamų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 98,36 euro, o anuitetų su paveldėjimu – 90,03 euro.

Didžiausia mėnesinė išmoka siekė 621,85 euro.

„Sodra“ nurodo, kad populiariausias yra paveldimas standartinis pensijų anuitetas. Jį pasirinko 68 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų.

Iš viso per spalio mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,29 mln. eurų.

Spalį uždirbo beveik 300 tūkst. eurų pelno

Baigus kaupti pensijų fonduose, jų valdymo bendrovės parduoda gyventojų sukauptą turtą, o gautus pinigus perveda „Sodrai“.

Iš gautos sumos atskaičiusi 2,5 proc. administravimo išlaidoms, likusius pinigus ji perveda į PAF.

Būtent iš šio fondo kas mėnesį pensininkams mokamos papildomos išmokos – vadinamieji pensijų anuitetai.

PAF turtas rugsėjo pabaigoje siekė 98,7 mln. eurų. Jis paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo, kuriame buvo daugiau kaip 1,4 mln. eurų, garantinį, kuriame sukaupta 25,6 mln. eurų, ir augimo, kurio vertė viršijo 62 mln. eurų.

Likvidumo portfelio paskirtis – užtikrinti lėšas pensijų anuitetams mokėti artimiausiu laikotarpiu, tai yra per šešis mėnesius. Todėl šio portfelio pinigai laikomi „Sodros“ sąskaitose.

Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesniam laikotarpiui, penkeriems metams ir ilgiau. Šiam tikslui pinigai laikinai investuojami į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.

Tuo metu augimo portfelio tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Todėl šio portfelio lėšos investuojamos į akcijas ir įvairius investicinius fondus, įskaitant indeksinius bei biržoje prekiaujamus fondus (ETF).

Jeigu portfeliuose esantis turtas parduodamas brangiau, nei buvo įsigytas, „Sodros“ valdomas fondas uždirba pelno. Jis paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams.

Per spalio mėnesį iš augimo portfelio investicijų buvo realizuota 298 tūkst. eurų pelno.

Pasaulio rinkose tvyro nerimas: investuotojai vėl baiminasi infliacijos

„Sodros“ specialistai pažymėjo, kad vertinant spalio rezultatus svarbu atkreipti dėmesį į pasaulio obligacijų rinkas ir priežastis, dėl kurių įvairių šalių centriniai bankai kelia palūkanų normas.

„Pagrindinės priežastys yra dvi – infliacija ir išaugusios vyriausybių skolos. Tačiau turime ir nemažai išimčių. Prie kainų kilimo ir pasaulio patiriamos energetikos krizės svariai prisidėjo išaugusios naftos kainos dėl Irane vykstančio karo. Taip pat dalyje valstybių yra išaugusi politinė rizika dėl vietinės valdžios nestabilumo ar grėsmės, kad į valdžią gali ateiti radikalios jėgos.

Svarbus faktorius galėjo būti ir istoriniai precedentai, pavyzdžiui, Japonijos atveju, nors šalyje šiuo metu infliacija nesiekia 2 proc., bet jų obligacijų kaina irgi krito, nes šalis dešimtį metų gyveno defliacijoje ir net tokia infliacija jau atrodo santykinai didelė“, – paaiškino jie.

Pasak „Sodros“ atstovų, prie infliacijos augimo prisidėjo ir didžiulės investicijos į dirbtinį intelektą bei su juo susijusias pramonės šakas. Dėl šių investicijų nemažai pasaulio valstybių ekonomikų sparčiai augo. Tai leido verslui daugiau uždirbti, kelti atlyginimus ir skatinti vartojimą, o kartu didino ir infliaciją.

„Visi šie įvykiai buvo pakankamai netikėti, nes dar prieš metus investuotojai vylėsi, kad 2026 metais palūkanų normos bus mažinamos beveik 6 kartus iš eilės, tuo tarpu dabar apie mažinimą niekas nebekalba. Vienintelis likęs klausimas – kiek kėlimų dar turėtume tikėtis“, – aiškino jie.

Vis dėlto specialistai pabrėžė, kad dabartinė padėtis nėra tokia bloga kaip 2022 metais. Tuomet vienu metu krito tiek obligacijų, tiek akcijų rinkos. Kritimą paskatino dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų brangimas, nes už jas buvo galima tikėtis 6 proc. siekiančių metinių palūkanų. Dėl to jos tapo patrauklesnės už akcijas, kurias investuotojai ėmė išpardavinėti.

„Šiuo metu tai kol kas negresia dėl vis dar tebesitęsiančio spartaus akcijų augimo. Galiausiai rinkos dalyviai tendencingai yra linkę perlenkti lazdą ir nuo didelio optimizmo iš karto šokti į paniką.

Todėl, nors rinka tikisi, kad palūkanos gali būti keliamos dar bent 4 kartus, ekspertai sako, kad greičiausiai užteks ir vieno kėlimo rinkos stabilizavimui, nes makroekonomikos rodikliai yra stabilūs ir bent trumpojo laikotarpio obligacijos neturi pagrindo būti prekiaujamos tokiomis žemomis kainomis“, – nurodė jie.

Tuo metu PAF portfelyje esančių akcijų rezultatai šį mėnesį, anot specialistų, buvo kuklūs.

„PAF portfelis bendrai paaugo 0,43 proc., tuo tarpu lyginamasis indeksas kilo 0,68 proc. Sparčiausiai augusia mėnesio pozicija tapo pasaulio energetikos sektoriaus akcijos (XDW0), kurių vertė mėnesio eigoje pakilo 14,65 proc.

Pasaulio finansų sektoriaus akcijų (XDWF) vertė padidėjo 3,39 proc. O išsivysčiusių Ramiojo vandenyno regionų krepšelio, kuriame nėra Japonijos (SXR1), kaina mėnesio eigoje paaugo 3,81 proc.

Daugiausiai nukrito besivystančios rinkos, kurių turime du skirtingus fondus, viename yra Kinijos pozicija (IS3N), o iš kito ši šalis yra pašalinta (EXCH). Šie fondai nukrito atitinkamai 6,57 proc. ir 6,83 proc.“, – paaiškino jie.