Praėjus keturiems mėnesiams po tragedijos – nauji nerimą keliantys gandai apie BMW vairuotoją

Vilniuje įvykusios avarijos, per kurią žuvo du jauni žmonės, aukų artimieji teismo laukia su dideliu nerimu. 21-erių Timofėjaus tėvai baiminasi, kad tragedijos kaltininkė gali išvengti atsakomybės. Juos pasiekia kalbos apie galimus jaunos vairuotojos planus išvykti į užsienį ir gauti sveikatos pažymą.

„Yra gandų, kad ji išvažiuos į Ispaniją, nori gauti ir kažkokią sveikatos pažymą“, – baiminosi su Lrytas bendravę Timofėjaus tėvai.

Žuvusio vaikino mama taip pat pasidalijo jautriu laišku. Jį anksčiau ketino paviešinti, tačiau tuomet taip ir neišdrįso kreiptis į visuomenę.

„Aš rašau ne tam, kad paskelbčiau savo nuosprendį. Rašau todėl, kad mano sūnus daugiau nebegali kalbėti pats. Todėl dabar kalbėti apie jį – mano pareiga. Tarti jo vardą. Pasakoti apie jį. Rodyti, koks jis buvo. Prisiminti jį. Neleisti jo gyvenimui pavirsti tiesiog eilute baudžiamojoje byloje“, – tvirtino moteris.

Į žuvusiųjų artimųjų išsakytas abejones sureagavo ir vairuotoją ginanti advokatė. Neseniai mokyklą baigusi mergina po tragiškos avarijos iki šiol laukia teismo laisvėje.

Tragiška avarija nusinešė dviejų jaunuolių gyvybes

Liepos 4 dieną, apie 4 val. 20 min. ryto, Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, automobilis BMW 530e, vairuojamas 19-metės merginos, tapo nevaldomas ir trenkėsi į apšvietimo stulpą. Per avariją žuvo du keleiviai – mergina ir vaikinas. Vairuotoja išgyveno. Įtariama, kad prieš nelaimę gatvėje galėjo vykti lenktynės.

Po avarijos vairuotojai nustatytas lengvas girtumas – į alkotesterį ji įpūtė 0,58 promilės. Vairuotojo pažymėjimą mergina, tuo metu dar abiturientė, buvo gavusi tik gegužę. Vadinasi, nelaimės dieną ji už vairo sėdėjo turėdama vos kelių mėnesių vairavimo patirtį.

Paaiškėjus vairuotojos tapatybei, viešojoje erdvėje pasirodė įvairių gandų ir detalių apie jos šeimos praeitį. Dėmesio sulaukė ir merginos įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose dalis žmonių įžvelgė demonstruojamą prabangą.

Kaip rugsėjį rašė Lrytas, avarijos kaltininkė teismo laukia laisvėje. Jai iki šiol taikoma švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas. BMW vairuotojai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždrausta vairuoti transporto priemones, taip pat paimti dokumentai.

Sumaitotas BMW, du žuvę keleiviai ir sustabdytas eismas: Vilnių sukrėtė tragiška avarija

Mergina patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl mirtinos avarijos, įvykusios vairuojant neblaiviai. Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį jai gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.

Pirmosiomis dienomis po tragedijos tyrimui vadovavęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Gružas, bendraudamas su portalu Lrytas, neatmetė galimybės, kad byla gali būti perkvalifikuota į tyčinį nužudymą. Tai priklausytų nuo vairuotojos neblaivumo ir kitų aplinkybių. Už tokį nusikaltimą numatyta gerokai griežtesnė bausmė – nuo 7 iki 15 metų kalėjimo.

Tačiau liepos 7 dieną bylą perėmus aukštesnei institucijai – Vilniaus apygardos prokuratūrai – apie galimą perkvalifikavimą daugiau nebekalbėta. Tyrimas iki šiol vyksta pagal švelnesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Iš viešose vietose įrengtų vaizdo kamerų įrašų matyti, kad tuomet dar abiturientės vairuojamas BMW važiavo dideliu greičiu. Jis galėjo siekti ar net viršyti 100 kilometrų per valandą. Po smūgio automobilis lūžo pusiau.

Su Lrytas neseniai bendravusi žuvusio Timofėjaus šeima teismo laukia nerimaudama. Artimuosius vis pasiekia žinios iš vairuotojos aplinkos, esą mergina dėl savo elgesio neatgailauja, kuria ateities planus ir ieško būdų išvengti atsakomybės.

Būtent galimybė, kad vairuotoja gali išsisukti nuo bausmės, Timofėjaus tėvams kelia didžiausią nerimą.

„Dabar ji gyvena be jokio vargo, pradėjo studijuoti. Yra gandų, kad ji išvažiuos į Ispaniją. Pas mus tokie įstatymai, kad mums neramu“, – dalijosi žuvusiojo tėvas.

Lrytas žiniomis, BMW vairuotoja šiuo metu sostinėje studijuoja kosmetologiją.

Timofėjaus šeimą taip pat pasiekia kalbos, kad įtariamoji lankosi krizių centre. Tačiau, pasak artimųjų, tai esą daroma ne dėl emocinės pagalbos.

„Sako, kad gaus kažkokią pažymą, jog kažkas su psichika, depresija – kad kažkaip į tą pusę pakreiptų visą procesą“, – svarstė žuvusiojo tėvas.

Paklaustas, iš kur sužinojo tokią informaciją, vyras teigė, kad ją perduoda bendri sūnaus ir vairuotojos pažįstami.

„Mūsų sūnaus draugai pažįsta nemažai jos draugų. Iš to rato iki mūsų irgi ateina ta informacija“, – pasakojo žuvusio vaikino tėvas.

Nuo visą Lietuvą sukrėtusios avarijos sostinės Žirmūnų rajone, kurios metu tragiškai žuvo du jaunuoliai, praėjo jau kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

„Pas mus jau gyvenimo nėra. Ir nebus. Tai buvo mūsų vienintelis sūnus. Kodėl žmogus, paėmęs į rankas peilį ar ginklą ir nužudęs porą žmonių, gali atsisėsti iki gyvos galvos, o čia žmogus išgėręs, važiuojantis per dideliu greičiu, nužudo du žmones ir neatsisės?

Tuomet pas mus Lietuvoje taip bus nuolat. Kiek dar žmonių turi būti užmušti, kad įstatymai pasikeistų? Žmogus turi nešti atsakomybę už savo veiksmus“, – kalbėjo žuvusiojo tėvas.

Vyro žiniomis, teismas dėl visoje Lietuvoje nuskambėjusios BMW avarijos greičiausiai vyks tik kitais metais. Jis neabejoja, kad kita proceso pusė gali mėginti jį vilkinti.

„Jei bus kažkoks sprendimas, bus ir apeliacija, neateis į teismą, sakys, kad turi pažymą ir dabar depresija. Čia gyvenimas – mes suprantame, kad tai tikrai užtruks. Gal ir ne vienerius metus.

Norisi teisingumo. Žudikai neturi vaikščioti laisvėje“, – pabrėžė Timofėjaus tėvas.

Jis tikino nenorintis bendrauti su avarijos kaltininkės šeima ir iki šiol to nedaręs. Sūnaus netekę tėvai kapinėse buvo susitikę su kitos žuvusios merginos artimaisiais. Jie aplankė vieni kitų vaikų kapus.

Žuvusio vaikino mama parašė sukrečiantį laišką

Timofėjaus mama Lrytas pasakojo, kad neseniai patyrė dar vieną stiprų psichologinį smūgį. Ji pamatė, kad avarijos kaltininkė susikūrė naują socialinio tinklo „TikTok“ paskyrą ir pradėjo kelti vaizdo įrašus.

„Galvojau, jog vyras mane tiesiog nuveš į psichiatrijos kliniką. Toks buvo šokas. Tuo metu norėjau parašyti atvirą laišką – kreipimąsi į visuomenę. Ketinau jį paskelbti „Facebook“ paskyroje kaip viešą įrašą. Tačiau aš nesu viešas žmogus, ir visa tai man labai sunku. Galiausiai psichologiškai ir emociškai nebesugebėjau jo paskelbti“, – teigė moteris.

Vis dėlto kai kuriomis laiško ištraukomis ji pasidalijo su portalu Lrytas.

„Šiandien nuo tos siaubingos dienos, padalijusios mano gyvenimą į „iki“ ir „po“, praėjo 57 dienos, 5 valandos ir 44 minutės. 57 dienos, 5 valandos ir 44 minutės be tavęs, mano brangus sūnau… Ar įmanoma per vieną akimirką prarasti žmogų, kuris dar vakar buvo tavo gyvenimo dalis, o šiandien jo jau nebėra? Kaip priimti tai, kad žmogus, kurį mylėjai visą savo gyvenimą, daugiau niekada neįžengs pro duris, nepaskambins, nenusišypsos, neprabils?

Dieve, kaip aš tavęs pasiilgau, sūnau… Aš noriu apie tave kalbėti. Noriu tarti tavo vardą. Noriu, kad apie tave kalbėtų ir kiti. Nes tu buvai. Tu gyvenai. Tu juokeisi, mylėjai, draugavai, svajojai, džiaugeisi, pykai, kūrei planus. Tu buvai sūnus, draugas, anūkas, brolis. Tu buvai neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis.

Aš nežinau, kur tu dabar. Nežinau, ar gali mane kaip nors girdėti. Bet jeigu gali – žinok: mama tave myli. Myli šiandien taip pat stipriai, kaip mylėjo tą dieną, kai pirmą kartą paėmė tave ant rankų. Ir mylės visada. Tu amžinai liksi mano berniuku. Mano vieninteliu sūnumi. Mano skausmu. Mano meile. Mano atmintimi. Aš tavęs ilgiuosi kiekvieną sekundę… Iki paskutinės savo gyvenimo dienos“, – rašė žuvusiojo mama.

Moteris prisipažino, kad rašyti apie savo išgyvenimus jai labai sunku. Tačiau, pasak jos, kartais skausmas tampa toks didelis, kad tylėti tiesiog nebeįmanoma.

„Po mano sūnaus mirties mano gyvenimas tapo labai paprastas. Ir labai baisus. Dabar jis eina tarp namų ir kapinių. Tarp mano vaiko nuotraukų ir kapo, kuriame dabar ilsisi mano berniukas. Man laikas sustojo. O pasaulis aplink mane nesustojo. Žmonės rytais keliasi, eina į darbą, susitinka su draugais, juokiasi, keliauja, kuria planus, filmuoja vaizdo įrašus, grįžta namo pas savo artimuosius. Ir aš suprantu – toks yra gyvenimas. Jis negali sustoti kartu su manimi. Aš negaliu reikalauti iš kito žmogaus nustoti gyventi. Negaliu uždrausti žmogui naudotis socialiniais tinklais. Negaliu spręsti už tyrimą atliekančius pareigūnus, prokuratūrą ar teismą. Aš gerbiu jų darbą.

Suprantu, kad tyrimas dar nėra baigtas ir kad galutines įvykio aplinkybes bei atsakomybę nustatys teisėsaugos institucijos ir teismas. Tačiau aš turiu teisę klausti. Nes aš – mama. Mama, palaidojusi savo vaiką. Ir šiandien, atsidariusi socialinius tinklus, matau, kad mergina, kuri tą siaubingą naktį buvo prie automobilio vairo, vėl ten pasirodė. Nauja paskyra. Vaizdo įrašai. Publikacijos. „Patinka“ paspaudimai. Gyvenimo akimirkos, kurios iš šalies atrodo lengvos ir nerūpestingos. Apie tai jau rašė žiniasklaida. Todėl kalbu ne apie išgalvotą istoriją ir ne apie gandus. Kalbu apie tai, kas šiandien vyksta viešai ir ką pati matau socialiniuose tinkluose.

Žiūriu į ekraną ir man sunku suvokti, kaip tai, ką matome viešai, gali derėti su to, kas įvyko, mastu. Su ta diena, kai žuvo mano sūnus. Su ta diena, po kurios jis daugiau niekada neparašys man žinutės. Niekada nepaskambins. Niekada neįžengs pro mano namų duris. Tuo pačiu metu, kiek man žinoma, ši mergina kreipiasi pagalbos į krizių centrą. Aš nežinau, ką tiksliai ji ten sako, kas ten vyksta ir ką ji jaučia. Ir nenoriu teigti to, ko negaliu žinoti.

Nuo visą Lietuvą sukrėtusios avarijos sostinės Žirmūnų rajone, kurios metu tragiškai žuvo du jaunuoliai, praėjo jau kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Aš žinau, ką matau. O matau žmogų, kuris toliau kuria vaizdo įrašus, kuria naujas paskyras, renka „patinka“ paspaudimus – tuo metu, kai mano sūnus guli žemėje. Ir būtent šis kontrastas drasko man širdį“, – rašė avarijoje žuvusio Timofėjaus mama.

Moteris laiške pabrėžė nesiekianti pati nuspręsti, kokios bausmės turėtų sulaukti avarijos kaltininkė. Ji nėra teismas. Tačiau mamai kur kas svarbiau, ar vairuotoja suvokia savo veiksmų pasekmes ir jaučia atsakomybę.

„Kaip mama, palaidojusi savo vaiką, turiu teisę paklausti: ar žmogus, dėl kurio veiksmų žuvo du jauni žmonės, iš tiesų iki galo suvokia, kas įvyko? Nes tai nėra tik sudaužytas automobilis. Tai nėra tik eismo įvykis. Tai nėra tik baudžiamoji byla. Už viso to – dvi nutrūkusios gyvybės. Du jauni žmonės, kurie daugiau niekada negrįš namo.

Dvi šeimos, kurios visą likusį gyvenimą turės gyventi su šia netektimi. Dvi mamos, kurios daugiau niekada neišgirs savo vaikų balso. Praėjo vos du mėnesiai po tragedijos. Mano vaikui jų nebuvo. Mano vaikui nebuvo antros dienos. Nebuvo rytojaus. Nebuvo galimybės grįžti namo. Nebuvo galimybės pradėti visko iš naujo.

Aš nežinau, ką jaučia kitas žmogus. Tačiau galiu pasakyti, ką jaučiu aš. O manyje – tuštuma, kurios neįmanoma aprašyti žodžiais. Kiekvienas rytas prasideda suvokimu, kad mano sūnaus nebėra. Kiekviena diena – diena be jo. Kiekviena naktis – ilgesys. Aš noriu teisingumo. Ir noriu, kad visuomenė nepamirštų, kas slypi už šios istorijos. Už automobilių. Už ekspertizių. Už tyrimo. Už advokatų. Už teisinių dokumentų. Už viso to stovi žmonės. Mano sūnus Timofejus. Kita žuvusi jauna mergina. Dvi šeimos. Dvi mamos. Ir skausmas, su kuriuo mums teks gyventi visą likusį gyvenimą.

Aš rašau ne tam, kad paskelbčiau savo nuosprendį. Rašau todėl, kad mano sūnus daugiau nebegali kalbėti pats. Todėl dabar kalbėti apie jį – mano pareiga. Tarti jo vardą. Pasakoti apie jį. Rodyti, koks jis buvo. Prisiminti jį. Neleisti jo gyvenimui pavirsti tiesiog eilute baudžiamojoje byloje. Timofejus nebuvo skaičius. Jis nebuvo tiesiog keleivis. Jis nebuvo tiesiog žuvęs eismo įvykyje. Jis buvo mano sūnus. Žmogus, kurį mylėjo. Žmogus, kuris mylėjo. Žmogus, turėjęs svajonių, planų, draugų, meilę ir ateitį. Ir šios ateities nebėra…“ – rašė žuvusio vaikino mama.

Moteris tikino, kad šįkart kreipiasi ne į teismą, prokuratūrą ar tyrimą atliekančius pareigūnus, o į visuomenę.

„Nepamirškime, kad teisingumas nėra kerštas. Teisingumas reiškia, kad žmogaus gyvybė turi vertę. Kad atsakomybė nėra tik formalumas. Kad žmogus turi suvokti – jo sprendimai ir veiksmai gali visam laikui pakeisti kitų žmonių likimus. Aš nežinau, koks sprendimas bus priimtas teisme. Ir nenoriu jo iš anksto nulemti. Tačiau žinau viena: mano sūnus jau gavo patį baisiausią ir galutinį nuosprendį – jis daugiau niekada negalės grįžti namo. O aš, jo mama, kiekvieną dieną mokausi gyventi pasaulyje, kuriame jo nebėra.

Todėl, prašau, nepamirškite Timofejaus. Nepamirškite ir antrosios žuvusiosios – jaunos merginos, kuri taip pat daugiau niekada nebegrįš namo. Ir jeigu matote šią istoriją socialiniuose tinkluose – tiesiog sustokite akimirkai. Prisiminkite, kad už šios istorijos slypi ne statistika. Ne straipsnis. Ne skaičiai. Už jos slypi dvi gyvybės. Du žmonės. Dvi šeimos. Dvi mamos. Ir skausmas, kurio neįmanoma išmatuoti.

Timofejau, mano brangus berniuk, mama tave myli. Kiekvieną sekundę. Kiekvieną dieną. Amžinai. Tu buvai. Tu esi mano širdyje. Ir visada būsi su manimi“, – rašė mama.

Vairuotojos advokatė paneigė žinanti apie tokius planus

Į žuvusiojo tėvų nuogąstavimus sureagavo tragišką avariją sukėlusios BMW vairuotojos advokatė Egidija Belevičienė. Teisininkė teigė iki šiol negirdėjusi apie tokius merginos planus ir pabrėžė, kad ši dėl nelaimės labai išgyvena.

Nuo visą Lietuvą sukrėtusios avarijos sostinės Žirmūnų rajone, kurios metu tragiškai žuvo du jaunuoliai, praėjo jau kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

„Man nėra žinoma, kuo grindžiami Jūsų pakausime nurodyti teiginiai apie mano ginamosios tariamus ketinimus išvykti į užsienį ar bandymus pasinaudoti sveikatos būkle, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Todėl nenorėčiau komentuoti gandų ar nepagrįstų prielaidų.

Kalbant apie mano ginamosios emocinę būseną, galiu pasakyti tik tiek, kad ši tragedija ją labai stipriai paveikė. Įvykio metu žuvo du jauni žmonės, ir šios tragedijos pasekmes ji išgyvena kiekvieną dieną.

Tai nėra situacija, kurioje žmogus galėtų tiesiog atsiriboti nuo to, kas įvyko, ir gyventi taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – Lrytas komentavo E. Belevičienė.

Advokatės teigimu, tokios prielaidos ne tik neturi pagrindo, bet ir „stigmatizuoja žmones, kuriems reikalinga emocinė pagalba“.

„Mano ginamoji labai išgyvena dėl įvykusios tragedijos“, – nurodė teisininkė.