Teismai partnerystę pripažino, bet ministerija jos neregistruoja: vilniečių pora rengiasi kreiptis į antstolius

Teisingumo ministerijai nepavyko užginčyti teismų sprendimo, įpareigojančio valstybę įregistruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę. Vis dėlto institucija teigia negalinti vykdyti įsiteisėjusio sprendimo, nes nėra nustatyta registravimo tvarka.

Praėjus pusantrų metų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, atvėrusio tos pačios lyties poroms galimybę siekti partnerystės pripažinimo teismuose, susidarė aklavietė: teismai tokias partnerystes pripažįsta, tačiau ministerija atsisako jas registruoti, kol Seimas nepriims reikiamo įstatymo.

Ministerijos teigimu, praktinį teismų sprendimų įgyvendinimą šiuo metu stabdo objektyvios teisinės kliūtys. Įstatymai nenustato nei tokios registracijos teisinio pagrindo, nei registro, kuriame partnerystė turėtų būti fiksuojama, nei pačios procedūros. Institucija pabrėžia, kad sprendimai individualiose bylose nepanaikina bendro teisinio reguliavimo spragos.

Teisingumo ministerija nurodo, kad ji ir kitos atsakingos valstybės institucijos galės imtis veiksmų tuomet, kai Seimas nustatys reikalingą teisinį pagrindą bei registravimo tvarką.

Galimybės skųsti šioje byloje išseko

Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą, kuriuo prašyta įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas turėjo teisę pripažinti vilniečių moterų partnerystę, nors Seimas dar nėra priėmęs ją reglamentuojančio įstatymo.

Rugpjūčio pabaigoje ministerija kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) su kasaciniu skundu, tačiau rugsėjo pradžioje jis nebuvo priimtas.

LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS nurodė, kad atrankos kolegija skunde neįžvelgė argumentų, pagrindžiančių, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ar taikė teisės normas ir kad tai galėjo lemti neteisėtos nutarties priėmimą.

Šioje byloje ministerija naujo skundo pateikti nebegali, nes pasibaigė trijų mėnesių kasacinio skundo terminas. Tačiau tokia galimybė dar išlieka kitose bylose.

Vilniečių porai atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas teigė, kad ministerija partnerystės klausimu daugiau nieko apskųsti nebegali. Neišspręsta liko tik tai, ar porai bus atlygintos advokato išlaidos – šį klausimą nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

Ministerija apskundė 13 sprendimų

Teisingumo ministerijos BNS pateiktais duomenimis, ji iš viso apskundė 13 teismų sprendimų, kuriais nurodyta įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes. BNS duomenimis, apeliacinės instancijos teismai jau atmetė tris tokius skundus.

Be vilniečių bylos, Klaipėdos apygardos teismas atmetė dar du ministerijos skundus. Ritos Tamašunienės vadovaujama institucija kol kas nenusprendė, ar dėl šių sprendimų teiks kasacinius skundus.

Ministerija tvirtina kiekvieną teismo sprendimą ir jo motyvus vertinanti atskirai bei tuomet sprendžianti, ar prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūros.

Galimybę poroms bylinėtis dėl partnerystės registravimo suteikė pernai balandį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Juo konstatuota, kad Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatos, numatančios tik vyro ir moters partnerystę ir jos registravimą susiejančios su atskiro įstatymo priėmimu.

Tačiau teismų praktika išlieka nevienoda. Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę, bet netenkino prašymo įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.

Teisingumo ministerija kartoja, kad registraciją apsunkina įstatymu nustatytos tvarkos nebuvimas, o atskiri teismų sprendimai šios spragos neužpildo. Institucija pabrėžia neginčijanti pačios partnerystės – abejonės esą kyla tik dėl registravimo, kuris, nesant įstatymo, ministerijos vertinimu, yra neįmanomas.

Ministerija taip pat tvirtina, kad sprendimų apskundimas nereiškia pareigos juos vykdyti neigimo. Taip esą siekiama, kad aukštesni teismai patikrintų, ar teisės aktai buvo pritaikyti tinkamai.

Advokatas įžvelgia mėginimą „sustabdyti pavasarį“

A. Žilvinsko vertinimu, pirmieji atmesti ministerijos skundai sukuria precedentą, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi ir kitose analogiškose bylose.

Pasak jo, jeigu ministerija visose dar neišnagrinėtose bylose teikia iš esmės tokius pačius skundus, prašydama registravimo klausimą nutraukti, sustabdyti arba prašymą atmesti, teismai turėtų juos vertinti taip pat.

Advokatas priminė, kad vienodomis aplinkybėmis teismai negali priimti skirtingų sprendimų ir turi vadovautis analogiškose bylose suformuotais precedentais. Šį principą Konstitucinis Teismas išaiškino dar 2006 metais.

A. Žilvinsko žiniomis, nė viena kita pora, kurios partnerystės registravimą ministerija apskundė, dar nėra įveikusi viso teisinio proceso, kaip tai padarė šios vilnietės.

Ministerijos veiksmus jis vadina neproduktyviais ir diskriminuojančiais. Advokato nuomone, atkaklus skundų teikimas atspindi priešišką naujosios ministerijos vadovybės požiūrį, nes ankstesnio ministro laikotarpiu tokie sprendimai nebuvo skundžiami ir įsiteisėdavo.

Jo vertinimu, susidarė nevienoda padėtis: vienos poros galėjo procesą užbaigti be papildomų kliūčių, o kitoms tenka ilgai bylinėtis. Tai advokatas laiko vidine diskriminacija.

A. Žilvinskas nesutinka ir su ministerijos teisiniais argumentais. Pasak jo, partnerystės nepripažinimas registre tik padidins teisinį neapibrėžtumą.

Advokatas aiškino, kad teismų sprendimai susideda iš dviejų dalių – šeimos pripažinimo ir įpareigojimo partnerystę įregistruoti. Todėl, jo teigimu, partnerystė negali likti tarsi pakibusi ore: šeimos dėl to neišnyksta, o problemų tik daugėja.

Susiklosčiusią situaciją jis palygino su mėginimu sustabdyti pavasarį, kuris vis tiek ateina nepriklausomai nuo to, ar kam nors tai patinka.

Vilniečių pora kreipsis į antstolius

A. Žilvinsko teigimu, teismo pripažinta, tačiau neįregistruota partnerystė porai suteikia šeimos statusą. Vis dėlto, nesant partnerystės įstatymo, nėra aišku, kaip praktiškai įgyvendinti daugelį su šiuo statusu susijusių teisių.

Kai kuriuose teisės aktuose jau įtvirtintos tam tikros šeimos narių teisės. Tarp jų – galimybė atsisakyti liudyti prieš artimąjį ar šeimos nariui apsigyventi nuomojamame būste. Tokiais atvejais partneriai gali remtis teismo pripažintu šeimos statusu.

Tačiau paveldėjimo, mokesčių ir išmokų srityse partnerių teisės nėra aiškiai apibrėžtos. Todėl poroms gali tekti dėl kiekvieno konkretaus atvejo kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad joms priklauso tokios pačios teisės kaip sutuoktiniams ar kitiems šeimos nariams.

A. Žilvinskas pabrėžė, kad kiekvienai porai gali tekti bylinėtis dešimtis ar net šimtą kartų, o tai būtų brangu, nepatogu ir neteisinga.

Advokato teigimu, poros, kurių naudai priimti sprendimai nebuvo apskųsti ir įsiteisėjo, bet partnerystės taip ir liko neįregistruotos, jau kreipėsi į antstolius. Šie siekia priversti institucijas įvykdyti teismų nurodymus.

Už sprendimų nevykdymą jau paskirta baudų. Vienos poros atveju nustatyta dešimties eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. Jeigu tokia priemonė nesuveiks, baudos gali būti didinamos.

Tokį pat kelią planuoja rinktis ir vilniečių pora. Jos advokatas ketina perduoti sprendimą antstoliui, kuris kreipsis į už vykdymą atsakingą ministeriją. Jei ši atsakys neturinti techninių galimybių ar kitų būtinų sąlygų, antstolis galės prašyti pirmosios instancijos apylinkės teismo skirti institucijai baudą.

A. Žilvinsko įsitikinimu, anksčiau ar vėliau porų, kurių naudai priimti registravimo sprendimai nevykdomi, labui bus skiriamos kasdienės baudos. Pasak jo, jos gali būti didinamos, o galiausiai, jei ir toliau bus trukdoma vykdyti sprendimus, jas iš savo kišenės gali tekti mokėti ir pačiai ministrei.