Sinkevičius užkirto kelią varžyboms dėl EVT: atskleidė, kodėl jam pakanka kitų formatų

Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina su prezidentu Gitanu Nausėda nesivaržantis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT). Pasak Vyriausybės vadovo, su didžiausią įtaką procesams turinčiais lyderiais jis gali susitikti ir kituose formatuose.

Ketvirtadienį „Žinių radijui“ M. Sinkevičius sakė neabejojantis, kad prezidentas EVT pristato ne asmeninę, bet valstybės poziciją. Premjero vertinimu, svarbiausia ne tai, kas vyksta į susitikimus, o tinkamai, vieningai ir suderintai atstovauti Lietuvai. Jis taip pat neatmetė, kad ateityje progų nuvykti turės ir pats, tačiau pabrėžė nematantis čia jokios konkurencijos.

Premjeras nurodė, kad šį klausimą su prezidentu aptarė dar darbo pradžioje. Dabartinė atstovavimo tradicija, anot jo, buvo perimta iš prezidentės Dalios Grybauskaitės laikų, o G. Nausėda ją tęsia ir yra užmezgęs asmeninių ryšių su EVT sutinkamais lyderiais.

M. Sinkevičius pažymėjo, kad pats šiame rate būtų palyginti naujas žmogus, todėl pasikeitimas galėtų sukelti tam tikrų pereinamojo laikotarpio klausimų. Vis dėlto jis teigė turintis pakankamai erdvės kituose formatuose: per kelis mėnesius jau asmeniškai susitiko su svarbiausiais ir didžiausią įtaką procesams darančiais lyderiais. Todėl, pasak premjero, dėl vietos EVT jis nesigalynės.

Atstovavimo EVT klausimas vėl sugrįžo į politinę darbotvarkę

Diskusijos dėl Lietuvos atstovavimo EVT šią kadenciją atsinaujino po to, kai premjerės pareigas ėjusi Inga Ruginienė interviu naujienų portalui „Lrytas“ užsiminė galinti atstovauti šaliai šiame formate. Ji tuomet teigė, kad prezidentūra ir Vyriausybė galėtų rasti kompromisą, kas šią atsakomybę turėtų prisiimti – prezidentas ar ji, kaip ministrė pirmininkė.

Prezidentūra tuomet Eltai pranešė, kad tokia galimybė nėra svarstoma.

ELTA primena, jog ginčai dėl atstovavimo EVT vyko ir visą praėjusią Seimo kadenciją. Galiojančia tvarka nepatenkinti konservatoriai siūlė sudaryti sąlygas Lietuvai EVT atstovauti ir Vyriausybės vadovui – priklausomai nuo to, kokios temos būtų svarstomos ES viršūnių susitikime. Prezidentas tokias iniciatyvas įvardijo kaip netoleruotinas ir nepriimtinas.

Problemą siūlyta spręsti priimant specialų atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą, tačiau vėliau tuometė valdančioji dauguma šios iniciatyvos atsisakė.

Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas taip pat nematė būtinybės keisti dabar galiojančios atstovavimo EVT tvarkos.

Kas dalyvauja EVT susitikimuose

Europos Vadovų Tarybą sudaro Europos Sąjungos valstybių arba jų vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams bei saugumo politikai.

EVT posėdžiai Briuselyje rengiami ne rečiau kaip du kartus per pusmetį. Neeiliniai susitikimai šaukiami pagal atskirą susitarimą.