Žiemą gali smogti naujas kainų šuolis: šildymas brangtų iki 40 proc., neramus prognozuojamas ir pavasaris

Artėjanti žiema Lietuvos gyventojams gali atnešti dar vieną kainų augimo bangą. Prognozuojama, kad daugiau gali tekti mokėti ne tik už šildymą, bet ir už kasdienes prekes bei paslaugas. Nepaisant to, šalies ekonomikos perspektyvos kol kas vertinamos gana palankiai.

Apie galimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasak jo, tikslios orų prognozės tebėra labai neapibrėžtos. Dabartiniai modeliai rodo, kad iki gruodžio Europoje turėtų vyrauti šilti, tačiau drėgni orai. Ekonomisto vertinimu, tokiomis aplinkybėmis iki lapkričio–gruodžio dujų kainos Europos biržose veikiausiai nei reikšmingai kils, nei kris.

Vis dėlto 2027 metų sausį, vasarį ir kovą modeliai numato gana rimtą atšalimą. Jeigu visi trys mėnesiai iš tiesų būtų šalti, dujos galėtų brangti, nes Europa šį šildymo sezoną pradeda turėdama mažiausias dujų atsargas saugyklose per visą istoriją.

Šildymo kainos gali išaugti iki 40 proc.

A. Izgorodino teigimu, tiesioginį energetikos brangimo poveikį gyventojai pirmiausia pajustų per šildymo sąskaitas. „Citadele“ skaičiavimais, palankiausiu atveju šildymas brangtų 20 proc., labiausiai tikėtinu – 30 proc., o blogiausiu scenarijumi – apie 40 proc.

Netiesioginis poveikis pasiektų ir maisto kainas. Ekonomistas išskyrė daržoves, kurių kainos itin jautriai reaguoja į energetikos sąnaudų didėjimą arba mažėjimą.

Infliacija žiemą gali pasiekti 7–8 proc.

Šiuo metu infliacija siekia apie 6 proc. A. Izgorodinas mano, kad dėl tiesioginio ir netiesioginio energetikos brangimo poveikio žiemą ji gali pakilti iki 7 proc.

Net jei infliacija pasiektų 8 proc., ekonomisto nuomone, tai būtų nemalonu, tačiau Lietuvos ekonomikos nesužlugdytų. Jis priminė, kad prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui infliacija Lietuvoje buvo apie 20 proc., tačiau didelio vartojimo nuosmukio tuomet neužfiksuota, išskyrus maisto segmentą.

Pervežimai jau brangsta

Logistikos sektorius į sąnaudų pokyčius reaguoja itin greitai. A. Izgorodino teigimu, stebimi indeksai jau rodo, kad tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių vežėjai didina kainas.

Vasarą nafta kainavo 80, o dabar jos kaina siekia 100. Taigi per kelis mėnesius ji pabrango apie 20 proc. Kadangi toks sąnaudų padidėjimas vežėjams yra labai reikšmingas, jie jo neprisiima ir perkelia į paslaugų kainas.

Brangesni pervežimai turės įtakos bendram maisto kainų lygiui. Pasak ekonomisto, Lietuvoje kainoms kilti leidžia ir stipri ekonomika, augantys atlyginimai bei vis dar pakankamai tvirta gyventojų perkamoji galia.

Atlyginimų augimą labiausiai palaiko viešasis sektorius

A. Izgorodinas pabrėžė, kad šiuo metu bendrą atlyginimų augimą daugiausia lemia viešasis sektorius. Privačiame sektoriuje padėtis prastesnė, nes darbuotojų trūkumas nebėra toks didelis, koks buvo anksčiau.

Ekonomistas neatmeta, kad tam įtakos turi ir dirbtinis intelektas. Finansų ir ypač IT srityse, kurios yra jautrios šiai technologijai, jau lėtėja tiek užimtumo, tiek darbo užmokesčio augimas.

IT sektoriuje atlyginimai dabar auga lėčiausiai nuo 2014 metų. A. Izgorodinas tai laiko tiesiogine dirbtinio intelekto pasekme. Jo vertinimu, kitas stipriau paveiktas sektorius gali būti finansai, kuriuose daug rutininio darbo gali perimti dirbtinis intelektas. Į viešąjį sektorių šie pokyčiai ateis lėčiau, tačiau privačiame jie jau juntami.

2027-ųjų pavasariui prognozuoja nestabilumą

Kalbėdamas apie 2027 metų pavasarį, ekonomistas prognozavo nestabilų laikotarpį. Energetikos kainos gali ir kilti, ir kristi, tačiau apskritai energija išliks brangi. Dėl šildymo ir dujų kainų gali kilti papildomos įtampos bei streso, kuriems gyventojams vertėtų pasirengti ir morališkai.

Vis dėlto A. Izgorodinas nemano, kad tai palauš Lietuvos ekonomiką. Europos ekonomika pasirodė esanti gerokai stipresnė, nei tikėtasi, o Lietuvos ekonomikos ciklas išlieka labai tvirtas. Kol kas ekonomikos žemėlapyje nematyti nei raudonų, nei geltonų įspėjamųjų ženklų.

Nors kartu su energetika brangs ir kitos prekės bei paslaugos, prognozuojamas kainų šuolis neturėtų prilygti tam, kuris buvo fiksuotas 2022–2023 metais.

Nauja pasiūla gali pristabdyti NT kainų augimą

Vertindamas nekilnojamojo turto rinką, A. Izgorodinas teigė, kad būsto kainų augimas gali kiek sulėtėti. Banko duomenys rodo, kad rinką netrukus papildys daug naujos pasiūlos.

Kita vertus, gyventojų skaičius taip pat didėja, ypač Vilniuje, todėl nauji būstai rinkai iš dalies yra reikalingi. Vis dėlto per trumpą laiką atsirasiantis didelis objektų skaičius gali pristabdyti NT kainų kilimą.

Kainas ir toliau didins energetikos bei atlyginimų augimas. Palūkanos euro zonoje dar gali būti keliamos du kartus, tačiau dabartinė „Euribor“ prognozė siekia maždaug 3–3,4 proc. Ekonomisto vertinimu, tai nėra toks didelis veiksnys, kad smarkiai apribotų gyventojų galimybes įsigyti būstą.

Kitais metais didelių negandų neprognozuoja

A. Izgorodinas abejoja, kad kiti metai bus gerokai lengvesni ar stipriai geresni nei šie, tačiau jie neturėtų būti ir daug blogesni Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, šalies ekonomika jau ne kartą parodė gebanti iš įvairių turbulencijų išeiti gana sveika.

Ekonomistas didelių sukrėtimų neprognozuoja. Jo manymu, ekonomikos augimas turėtų išlikti pakankamai geras, o atlyginimai kilti apie 6–7 proc.

Aktualių pokalbių laida „Dienos pjūvis“, kurioje pristatomos svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai, rodoma kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.