Žemaitaičio planui – KAM stabdis: paaiškino, kodėl KGB bendradarbių viešinimas nesukurtų „pridėtinės vertės
Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Vyriausybei nepritarti Seime pernai pradėtoms svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms pataisoms dėl neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimo. Ministerijos vertinimu, siūlomas reguliavimas nesukurtų „pridėtinės vertės“.
Kartu KAM pabrėžia palaikanti visuomenės teisę žinoti apie žmones, kurie bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėjo veikti valstybės gyvenimą, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Ministerijos parengtame išvadų projekte nurodoma, kad galiojantis įstatymas jau leidžia Teisės aktų registre skelbti duomenis apie slaptą bendradarbiavimą su KGB. Tai taikoma asmenims, kurie neprisipažino per 6 mėnesius nuo asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios.
Duomenys taip pat skelbiami, jei žmogus pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokius duomenis nuslėpė.
KAM aiškina, kad komisija, nustačiusi slaptą asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir tai, jog jis įstatymo nustatytu laiku neprisipažino, jau dabar priima sprendimą paviešinti informaciją Teisės aktų registre. Todėl R. Žemaitaičio projekte siūloma tai, kas įstatyme įtvirtinta nuo pat jo įsigaliojimo, – viešai skelbti duomenis apie neprisipažinusius asmenis.
Išvadų projekte taip pat pažymima, kad pataisos neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų, būtinų kuriant vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
R. Žemaitaičio iniciatyvoje numatyta išviešinti duomenis apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis. KAM atkreipia dėmesį, kad galiojantis įstatymas nenustato pareigos tokius žmones įrašyti į įskaitą.
Ministerijos teigimu, šiuo metu egzistuoja tik prisipažinusių asmenų įskaita. Į ją patenka slapta su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavę žmonės, kurie savanoriškai prisipažino ir pateikė visą jiems žinomą su šių tarnybų veikla susijusią informaciją. Vadinasi, priėmus pataisas atsirastų pareiga pateikti duomenis, kurių kaupti šiuo metu neprivaloma.
Dėl to KAM mano, kad siūlomi pakeitimai įgyvendinamumo požiūriu neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Teisinis reguliavimas turi būti logiškas ir suprantamas, o atskiros teisės aktų nuostatos – suderintos tarpusavyje.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti R. Žemaitaičio pasiūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo pataisoms pritarė 79 Seimo nariai, 8 balsavo prieš, o 7 susilaikė.
Diskusijoje dalyvavę parlamentarai teigė, kad visuomenei turėtų būti atskleisti visi su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašai – tiek prisipažinusių, tiek neprisipažinusių dėl slapto bendradarbiavimo.
R. Žemaitaitis siūlė įstatyme apibrėžti neprisipažinusių asmenų teisinę padėtį. Jo parengtose pataisose numatyta, kad užregistruotų, bet neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų viešinami nuo 2026 m. sausio 1 d.
Politiko vertinimu, dabartinė teisinė padėtis nėra sąžininga, nes neprisipažinę asmenys išvengia paviešinimo.
Seime nagrinėjami ir kiti siūlymai
Pernai gruodį Seimas taip pat ėmėsi kitų R. Žemaitaičio parengtų pataisų, kuriomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo už jas balsavo 51 parlamentaras, prieš – 1, dar 2 susilaikė.
R. Žemaitaitis siūlo panaikinti 1999 m. priimtą įstatymą, nustatantį buvusių KGB bendradarbių registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos tvarką. Kad būtų galima tinkamai pasiruošti šio sprendimo įgyvendinimui, siūloma jo įsigaliojimo data yra 2028 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus tokiam sprendimui, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikti duomenys ir informacija nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi. Jie būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Projektą įvertinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, spalio viduryje po pertraukos grįžęs prie buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, nusprendė jautrias diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metus laikyti paslaptyje ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Pagal dabar galiojantį įstatymą duomenys apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinami ir paskelbiami viešai, jei žmogus eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas ar į jas kandidatuoja.
