Retas Lietuvos gamtos kampelis nyksta: Margupio kadagyne ketinama sutvarkyti 5 hektarus

Jurbarko rajone planuojama atkurti labiausiai pažeistas Margupio kadagyno, laikomo vienu didžiausių ir gražiausių Lietuvoje, vietas. Tikimasi, kad atlikti darbai sudarys palankesnes sąlygas kadagynui plėstis.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius BNS teigė, kad kadagyno būklė šiuo metu nėra kritinė, nes anksčiau jis buvo tvarkytas. Vis dėlto padėtis prastėja, o nesiimant priemonių šią Lietuvoje itin retą buveinę ilgainiui būtų galima prarasti.

Tvarkys apie 5 hektarus

Direkcijos įgyvendinamame gamtotvarkos plane numatyta sutvarkyti maždaug 5 ha prasčiausios būklės kadagyno teritorijų. Jose bus šalinami vietovei nebūdingi krūmai, žolynai ir kita sumedėjusi augalija, įskaitant kaukazines slyvas bei alksnius, trukdančius augti kadagiams.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos teisės ekspertas Gintaras Gaidys aiškino, kad kadagių atžalas naikina jas užgožiantys ir nustelbiantys augalai.

Jo teigimu, prieškariu ir pokariu šiose vietose buvo ganomi gyvuliai. Jie nuėsdavo kitą augaliją, tačiau kadagių neliesdavo, todėl šiems pakakdavo šviesos ir erdvės augti.

Nauda tektų ir retoms rūšims

Pagerinus kadagyno būklę, palankesnės sąlygos atsirastų sparčiai nykstančiam melsvajam gencijonui, taip pat trims retoms drugių rūšims – smiltyninei hesperijai, Europos Sąjungoje saugomam juodajam apolonui ir mažajai šaškytei. Pokyčiai būtų naudingi ir kalninei cikadai – stambiausiai Lietuvoje aptinkamai cikadinių rūšiai.

Pasak G. Gaidžio, kadagynas šiems augalams, drugiams ir cikadai yra tinkamiausia terpė gyvuoti. Šios rūšys būdingos tam tikram bioregionui. Kadangi Lietuva priklauso borealiniam regionui, panašių rūšių aptinkama ir kitose per šį regioną besidriekiančiose kaimyninėse valstybėse.

Todėl svarbu, kad tokios teritorijos bent iš dalies jungtųsi tarpusavyje. Tai leistų rūšims migruoti, išlikti ir išsaugoti gyvybingas populiacijas.

Išskirtinė dygiųjų slyvų augavietė

Margupio kadagynas išsiskiria ir tuo, kad čia auga dygiosios slyvos. Tai vienintelis nesukultūrintas, savaime augantis aukštaūgis krūmas.

V. Greičiaus teigimu, sutvarkius teritoriją pagerėtų ir šių slyvų augimo sąlygos. Šiuo metu jas taip pat stelbia aukštesni medžiai, pavyzdžiui, baltalksniai ir drebulės.

Margupio upelio statūs, saulės įšildomi šlaitai sudaro į kalnų sąlygas panašų mikroklimatą. Sausumas neleidžia kitiems medžiams greitai išplisti, todėl čia išliko specifinė kadagyno buveinė.

V. Greičiaus duomenimis, seniausiems kadagiams yra apie 190 metų, o jų aukštis siekia maždaug 5,5 metro. Aukščiausias medis yra 6,3 metro aukščio ir skaičiuoja 125 metus.

Kadagynų bendrijos Lietuvoje aptinkamos ypač retai, nes joms susiformuoti būtinos išskirtinės ekologinės sąlygos. Margupio kadagynas yra anksčiau Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose gausiai vešėjusių dygiųjų krūmynų likutis.

Margupio slėnyje šios bendrijos nesudaro vientiso masyvo – jos išsibarsčiusios kelių ar keliolikos arų dydžio ploteliais.