Ramybė prieš audrą: politologai Sinkevičiui turi nerimą keliančią žinią
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas laidoje aptarė Lietuvos politinę padėtį bei pirmuosius tris Sinkevičiaus darbo premjero poste mėnesius.
Politinė tyla gali būti apgaulinga
Nors pastaruoju metu šalies politikoje nebuvo didelių skandalų, konfliktų ar lūžių, L. Bielinis nesutiko, kad gyvenimas tapo ramus. Jo vertinimu, visuomenė tiesiog priprato ramybe laikyti laikotarpį, kai nevyksta katastrofiniai įvykiai, nesipykstama ir nesiskiriama.
Politologas atkreipė dėmesį į artėjančius savivaldos rinkimus. Partijos supranta, kad dominavimas savivaldoje iš esmės reiškia galimybę valdyti Lietuvą, todėl konkurencija turėtų stiprėti. Kova vyks tiek partijų viduje dėl pozicijų ir galimybės kandidatuoti, tiek tarp pačių politinių jėgų.
L. Bielinio manymu, dabar kaupiami kaltinimai ir pretenzijos, taip pat analizuojamos problemos, kurias vėliau bus galima panaudoti prieš politinius oponentus. Todėl dabartinė priešrinkiminė tyla neturėtų raminti – jei padėtis atrodo pernelyg rami, tai gali reikšti artėjančią audrą. Politologas neabejojo, kad ji bus.
Sinkevičiaus lyderystės vis dar nematyti
Vertindamas tris Sinkevičiaus premjeravimo mėnesius, V. Dumbliauskas teigė vis dar nematantis aiškaus vadovavimo. Jam susidaro įspūdis, kad Sinkevičius pats tarsi netiki esantis ministras pirmininkas. Politologas pabrėžė, jog tai yra jo asmeninis vertinimas ir jis gali klysti, tačiau ryškios lyderystės kol kas nepastebi.
Pasak V. Dumbliausko, ir kiti politologai jau atkreipė dėmesį, kad premjeras retai kalba viešai. Viena politologė yra pastebėjusi, jog jį dažniau galima išvysti nuotraukose nei gyvai bendraujantį su visuomene.
Kaip priešingą pavyzdį V. Dumbliauskas prisiminė Algirdą Brazauską, kuris ministro pirmininko pareigas ėjo maždaug nuo 2001 iki 2006 metų. Tuomet premjeras beveik kasdien patekdavo į žinias: trumpam sustodavo koridoriuje ar lauke ir pasisakydavo žurnalistams. Jo mintis išplatindavo televizijos kanalai bei radijo stotys, todėl vakare visuomenė žinodavo, ką tą dieną galvoja A. Brazauskas.
Partijoje išlieka Palucko įtaka
Kalbėdamas apie galimą Gintauto Palucko vaidmenį, V. Dumbliauskas prisiminė laidą, kurioje, kaip jam atrodo, buvo diskutuojama apie baltarusiškų trąšų eksportą. Du jos pašnekovai tvirtino, kad G. Paluckas tebėra įtakingas ir daug ką lemia.
Nors konkrečių detalių politologas nežino, G. Palucko stiprumas, jo teigimu, buvo matomas jau pernai. Tuomet Sinkevičius nedrįso pats tapti premjeru ir vietoje savęs pasiūlė G. Palucką. Apžvalgininkai tuo metu kalbėjo, kad Sinkevičius partijoje dar nesijaučia tvirtai, o G. Palucko įtaka išlieka didelė. Jo žmonės partijoje užima nemažai svarbių postų.
V. Dumbliausko vertinimu, situacijoje lieka daug neatsakytų klausimų, tačiau lyderystės problema ir įnirtinga skirtingų grupių kova yra akivaizdžios. Pirmiausia varžomasi dėl vietų rinkimų sąraše.
Bandymas parodyti jėgą gali atsisukti prieš premjerą
L. Bielinis mano, kad Sinkevičius greičiausiai supranta, jog už jo nugaros veikia skirtingos grupės, turinčios nevienodą požiūrį į premjerą, todėl gali jausti įtampą. Politologo vertinimu, šiuo metu jam būtų sunku įtvirtinti savo lyderystę, nes tam reikia atitinkamo charakterio.
Jo teigimu, tokioje situacijoje reikėtų gebėti griežtai pareikalauti tvarkos, pakelti balsą ir sutramdyti nesutarimus, kaip tai darydavo A. Brazauskas. Vis dėlto, jeigu Sinkevičius mėgintų elgtis taip pat, politologo nuomone, atsakas labai greitai būtų nukreiptas prieš jį patį.
L. Bielinis pabrėžė, kad paprasto recepto šiai problemai nėra. Pirmiausia partija turėtų nuodugniai įvertinti savo vidinę būklę, raidą, atvedusią iki dabartinio rezultato, bei skilimų priežastis ir logiką.
Kol nebus suprasta, kas iš tiesų vyksta partijos viduje, jos nariai ir toliau aiškinsis tarpusavio santykius. Tokiu atveju kiekvienas naujas lyderis liks silpnas, nes nepajėgs suvaldyti vis labiau aižėjančios partijos.
