Rail Baltica“ atsidūrė lemiamame etape: keturių valstybių lyderiai kreipėsi į ES dėl finansavimo
Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais paragino Europos Sąjungos lyderius užtikrinti pakankamą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimą.
Prezidentūros Briuselyje perduotame komentare G. Nausėda teigė, kad visos keturios projektą įgyvendinančios valstybės raštu kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos prezidentą ir Europos Komisijos vadovę. Jų prašoma būsimoje finansinėje perspektyvoje skirti tiek lėšų, kad būtų galima užbaigti „Rail Baltica“.
Prezidentas akcentavo dvejopą projekto reikšmę – jis svarbus ir ekonomikai, ir kariniam mobilumui.
Pasak G. Nausėdos, darbai dėl objektyvių bei subjektyvių priežasčių užsitęsė, tačiau visos projekte dalyvaujančios šalys yra pasirengusios jį užbaigti per artimiausią finansinę perspektyvą, lėšas naudodamos taupiai ir efektyviai.
Prezidentūra pranešė, kad bendras laiškas išsiųstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa (Antonijui Koštai) ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen). Jame atkreipiamas dėmesys į strateginę „Rail Baltica“ svarbą Europos Sąjungai.
Keturių valstybių vadovai patvirtino įsipareigojimą projektą baigti 2028–2034 metų ES finansinės programos laikotarpiu. Kad šis tikslas būtų pasiektas, jie prašo numatyti reikalingą europinį finansavimą.
Laiške taip pat pažymima, kad dabartinė saugumo situacija dar labiau sustiprino „Rail Baltica“ reikšmę. Geležinkelis svarbus ES ir NATO pajėgumui operatyviai perkelti karius bei karinę techniką į rytinį Europos flangą.
G. Nausėda išreiškė viltį, kad toliau įgyvendinant projektą daugiau nebebus vėlavimų ir trikdžių. Jo teigimu, „Rail Baltica“ užbaigimas tam tikra prasme tapo šalių garbės reikalu, nes trečią kartą prašyti papildomos paramos niekas nenorėtų – tai būtų smūgis reputacijai.
Tikslios projekto pabaigos datos prezidentas nenurodė. Jis sakė norintis, kad geležinkelis būtų baigtas maždaug iki 2030 metų, kai Lietuvoje jau turėtų būti nacionalinė divizija, tačiau pripažino, kad darbai tikriausiai truks kiek ilgiau. Būsima finansinė perspektyva tęsis iki 2034-ųjų.
Lietuvoje šiuo metu statoma 114 kilometrų pagrindinės linijos. Į šį skaičių patenka ir ruožai, kuriuose jau pradėti kloti bėgiai. Visose Baltijos valstybėse beveik pusė trasos jau statoma arba yra parengta statybos darbams.
Lenkijoje neseniai pritarta beveik 95 kilometrų ilgio geležinkelio tiesimui Balstogės–Elko atkarpoje.
Bendrame laiške šalys patvirtino ne tik politinį įsipareigojimą įgyvendinti „Rail Baltica“, bet ir pasirengimą vykdyti nacionalinius įsipareigojimus. Jos ketina toliau glaudžiai bendradarbiauti, kad darbai būtų koordinuojami ir atlikti laiku.
Baltijos valstybės ir Lenkija taip pat ragina Europos infrastruktūros tinklų priemonėje sukurti atskirą, būtent „Rail Baltica“ skirtą finansavimo eilutę.
Europinė geležinkelio vėžė sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Lietuvoje jos ruožas drieksis 392 kilometrus.
