Nausėda perspėja dėl tikrųjų Putino užmojų: Donbasas gali būti tik pretekstas
Prezidentas Gitanas Nausėda rimtai abejoja, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kare prieš Ukrainą siekia tik užimti Donbasą. Pasak Lietuvos vadovo, Maskvos užmojai yra gerokai didesni, o teritoriniai reikalavimai gali būti naudojami taikos deryboms vilkinti.
Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime G. Nausėda žurnalistams sakė, kad vis daugiau analitikų ir politikų sutinka, jog V. Putino tikslai išliko tokie patys, kokius Rusija pademonstravo pačioje karo pradžioje.
Donbaso klausimas gali slėpti platesnius planus
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad pradėjusi plataus masto invaziją Rusija mėgino užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Nors šis sumanymas žlugo, G. Nausėdos vertinimu, Maskva savo pirminių ambicijų neatsisakė.
Šalies vadovui susidaro įspūdis, kad reikalavimas visą Donbasą perduoti Rusijos žinion gali būti formalus pretekstas. Maskva esą žino, jog Ukraina su tokia sąlyga nesutiks, todėl vėliau gali tuo remtis tvirtindama, kad taikos derybos neįmanomos.
G. Nausėdos teigimu, tikrieji Kremliaus siekiai nėra susiję vien su teritorijų užėmimu. Rusijos veiksmai taip pat yra iššūkis demokratinėms valstybėms, jų gyvenimo būdui ir demokratinėms laisvėms.
Europai siūlo susitelkti į realią pagalbą
Paklaustas, ar Europos lyderiai turėtų aktyviau mažinti įtampą tarp Vašingtono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, G. Nausėda atsakė nemanantis, kad tai turėtų būti atskiras prioritetas.
Prezidento vertinimu, V. Zelenskis yra išmintingas politikas, gebantis palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais. Jis siekia kalbėtis net su karą prieš Ukrainą vykdančiomis pusėmis, tačiau kelia sąlygas, kurias G. Nausėda laiko visiškai suprantamomis.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europa pirmiausia turėtų daugiau dėmesio skirti konkrečiai paramai Ukrainai ir prisiimti didesnę atsakomybę už jos galimybes priešintis Rusijos agresijai.
G. Nausėda paragino nesutelkti dėmesio į tai, kiek padarys kiti. Anot jo, pati Europa turi nuveikti daugiau, kad Ukraina pajėgtų atlaikyti ne tik šią žiemą, bet ir tolesnius karo veiksmus.
Rusija reikalauja ir neužimtų Ukrainos teritorijų
ELTA primena, kad Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Karo pradžioje Rusijos pajėgos bandė užimti Kyjivą, tačiau dėl stipraus ukrainiečių pasipriešinimo turėjo atsitraukti. Vėliau Maskva didelę dalį karinių pajėgumų sutelkė Ukrainos rytuose ir pietuose.
Rusija tebesiekia visiškai kontroliuoti Donbasą, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų net ir tų teritorijų, kurių Rusijos kariuomenė iki šiol neužėmė.
Kyjivas savo ruožtu pabrėžia nepriimsiantis Rusijos teritorinių reikalavimų. Ukraina siekia tokios taikos, kuri užtikrintų ilgalaikį valstybės saugumą ir suverenitetą.
V. Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos privalo remtis patikimomis saugumo garantijomis, galinčiomis užkirsti kelią naujai Rusijos agresijai.
Europos valstybės toliau tariasi dėl karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai, taip pat svarsto diplomatinius sprendimus, kuriais būtų siekiama užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
