Putinas užsimojo daugiau nei į Ukrainą: paaiškėjo, kodėl jo planai ir Lietuva

Kol pasaulis laukia žinių apie galimą karo Ukrainoje pabaigą, vis daugiau nerimo kelia klausimas, kas iš tiesų gali būti sprendžiama už uždarų durų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne tik palankių sąlygų kare, bet ir platesnių Europos saugumo pokyčių. Tokie siekiai gali tiesiogiai paliesti ir Lietuvą.

Tačiau didžiausias pavojus slypi vienoje detalėje – jeigu dėl Ukrainos ateities būtų susitarta be pačios Ukrainos, pasekmės galėtų būti juntamos ir Baltijos šalyse. Kodėl toks scenarijus kelia tiek klausimų?

Derybos, kurios gali pakeisti daugiau nei Ukrainos ateitį

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, tačiau tarptautinėje erdvėje vis daugiau kalbama apie galimus diplomatinius sprendimus.

Vakarų valstybės ieško būdų sustabdyti karo veiksmus, o Maskva siekia užsitikrinti sau palankias sąlygas.

Tačiau diskusijos vyksta ne vien dėl paliaubų ar Ukrainos teritorijų.

Vis daugiau dėmesio sulaukia galimi susitarimai dėl platesnės Europos saugumo sistemos.

Būtent čia iškyla klausimas, kuris ypač svarbus Lietuvai: ar sprendimai dėl vienos valstybės saugumo gali būti priimami taip, kad susilpnintų ir jos kaimynes?

Ekspertai įvardijo pavojingą scenarijų

Lapkričio 13 dieną laidoje „Dienos pjūvis“ šią temą nagrinėjo Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Diskusijos centre atsidūrė galimos Rusijos strategijos, Vakarų atsakas ir Lietuvos saugumas.

Vienas esminių klausimų – kas nutiktų, jei diplomatinėse derybose būtų svarstomos sąlygos, kurioms Ukraina nepritartų.

Tokio scenarijaus kritikai perspėja, kad susitarimas be Kyjivo sutikimo galėtų paskatinti Maskvą manyti, jog karine jėga galima išsireikalauti politinių nuolaidų.

Tai būtų svarbus precedentas ir kitoms Europos valstybėms.

Kodėl Lietuva atsiduria šios istorijos centre?

Lietuva yra NATO narė ir tiesiogiai ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija.

Todėl pokyčiai Europos saugumo sistemoje jai nėra vien teorinis klausimas.

Šalies gynyba remiasi nacionaliniais pajėgumais, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais ir sąjungininkų kariniu buvimu regione.

Jeigu derybose būtų pradėti svarstyti Rusijos reikalavimai riboti NATO infrastruktūrą Rytų Europoje, tai tiesiogiai paliestų Baltijos valstybių saugumo interesus.

Tačiau svarbu pabrėžti – nėra patvirtinto sprendimo mažinti NATO įsipareigojimus Lietuvai ar išvesti iš jos sąjungininkų pajėgas.

Šiuo metu kalbama apie galimas grėsmes ir derybų scenarijus, o ne įvykusį susitarimą.

Maskvos siekiai peržengia Ukrainos sienas

Rusija jau anksčiau yra reikalavusi apriboti NATO plėtrą ir sąjungininkų karinį buvimą rytinėje Aljanso dalyje.

Tokie reikalavimai buvo pateikti dar prieš 2022 metų plataus masto invaziją į Ukrainą.

Maskva siekia turėti didesnę įtaką sprendimams, susijusiems su kaimyninių valstybių saugumo politika.

Tačiau nepriklausomos valstybės pačios sprendžia dėl savo tarptautinių sąjungų ir gynybos politikos.

Būtent dėl to Rusijos reikalavimai kelia principinių nesutarimų su Vakarų valstybėmis.

Jeigu derybos dėl Ukrainos karo būtų susietos su platesniais NATO veiklos apribojimais, jų pasekmės galėtų būti gerokai didesnės nei vien paliaubų sąlygos.

Kodėl dalis Vakarų vis tiek ragina derėtis?

Nors susitarimų su Rusija galimybė kelia rimtų abejonių, egzistuoja ir kitas argumentas.

Diplomatinių pastangų šalininkai pabrėžia, kad tęsiantis karui kasdien žūsta žmonės, niokojama infrastruktūra ir didėja ekonominė našta.

Todėl būtina ieškoti būdų sustabdyti smurtą.

Tačiau esminis klausimas – kokiomis sąlygomis tai būtų padaryta.

Trumpalaikės paliaubos ir ilgalaikė taika nėra tas pats.

Jeigu susitarimas nesuteiktų Ukrainai patikimų saugumo garantijų, išliktų rizika, kad karas ateityje atsinaujins.

Todėl diplomatinio sprendimo vertinimas priklauso ne tik nuo to, ar būtų nutraukta ugnis, bet ir nuo to, ar susitarimas galėtų užtikrinti tvarų saugumą.

Vienas klausimas kelia didžiausią nerimą

Diskusijose apie galimą taikos susitarimą vis dažniau iškyla Ukrainos dalyvavimo klausimas.

Ar galima pasiekti tvarų susitarimą, jeigu viena pagrindinių jo šalių nesutiktų su siūlomomis sąlygomis?

Ukrainos vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad šalies ateities negalima spręsti be jos pačios.

Toks principas aktualus ir mažesnėms Europos valstybėms.

Lietuvai svarbu, kad sprendimai dėl regiono saugumo nebūtų priimami ignoruojant tiesiogiai suinteresuotų šalių pozicijas.

Ar Putinas jau pasiekė savo tikslą?

Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Rusijos prezidentas jau susitarė dėl Ukrainos ateities ar pasiekė NATO nuolaidų.

Derybų scenarijai, viešai aptariami reikalavimai ir politiniai pareiškimai nėra tas pats, kas galutinis tarptautinis susitarimas.

Tačiau pati diskusija atskleidžia svarbią problemą.

Rusija siekia, kad kalbant apie karo pabaigą būtų sprendžiami ir platesni Europos saugumo klausimai.

Tai reiškia, kad Ukraina nėra vienintelė valstybė, kuriai tokių derybų rezultatai būtų svarbūs.

Lietuvai svarbiausia – ne tik karo pabaiga

Lietuvos saugumo požiūriu svarbu, kad galimas susitarimas ne tik sustabdytų karo veiksmus, bet ir nesumažintų NATO gebėjimo ginti savo nares.

Todėl diskusijos apie Ukrainos ateitį yra glaudžiai susijusios su Baltijos regiono saugumu.

Viena vertus, karo pabaiga galėtų sumažinti tiesioginę įtampą Europoje.

Kita vertus, susitarimas, kuris suteiktų Rusijai galimybę diktuoti kaimyninių valstybių saugumo pasirinkimus, keltų naujų ilgalaikių klausimų.

Didžiausia šios istorijos intriga – ne tai, ar Putinas jau nubraižė naują Europos žemėlapį, o ar būsimos derybos gali suteikti Maskvai daugiau įtakos, nei ji turi šiandien.

Kol kas atsakymo nėra. Tačiau aišku, kad sprendimai dėl Ukrainos karo pabaigos gali turėti tiesioginę reikšmę ir Lietuvos saugumo ateičiai.