Prokuratūros tyrime – Lietuvos muftijus: įtarimai pareikšti 7 žmonėms, nukentėjusiais pripažinti 64 asmenys

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas sulaukė įtarimų dėl prekybos žmonėmis. Teisėsauga tiria, ar galėjo būti išnaudojami dirbti į Lietuvą atvykę migrantai. Generalinė prokuratūra portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu nukentėjusiaisiais ikiteisminiame tyrime pripažinti 64 asmenys.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pranešė, kad įtarimus R. Jakubauskui pareiškė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė patvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, o R. Jakubauskas yra vienas iš įtariamųjų. Iš viso įtarimai pareikšti 7 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims.

Portalui tv3.lt susisiekti su R. Jakubausku nepavyko. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas nurodė, kad muftijus gali būti išvykęs į užsienį.

Įtariamas migrantų išnaudojimas darbiniais tikslais

Muftijus yra musulmonų religinis vadovas ir islamo teisės žinovas, aiškinantis religines nuostatas bei konsultuojantis bendruomenę.

K. Mišinienė teigė, kad žinia apie muftijui pareikštus įtarimus KOPŽI centrui buvo netikėta ir sukrečianti. Jos duomenimis, tiriamame atvejyje galėjo būti darbiniais tikslais išnaudojami migrantai, kurių dauguma atvyko iš Filipinų. Ji minėjo, kad byloje gali būti apie 100 nukentėjusių asmenų ir šis skaičius dar gali augti.

Prokuratūra tyrimo detalių neatskleidžia

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl įtariamos prekybos žmonėmis pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį bei dokumentų klastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Prokuratūra patvirtino, kad tyrime įtarimai pareikšti 7 fiziniams asmenims, tarp kurių yra R. Jakubauskas, ir 2 juridiniams asmenims. Nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 64 žmonės.

Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, daugiau informacijos kol kas neviešinama.

Totorių bendruomenių sąjungos vadovas neslėpė šoko

R. Jakubauskas priklauso Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai ir joje yra dvasinis konsultantas. Sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas portalui tv3.lt sakė apie įtarimus ir tyrimą išgirdęs pirmą kartą.

Jis teigė esantis sukrėstas ir pabrėžė, kad, informacijai pasitvirtinus, per savaitę būtų surengtas susirinkimas, kuriame būtų sprendžiamas R. Jakubausko pašalinimo iš muftijaus pareigų klausimas. M. Jakubausko vertinimu, pasitvirtinę įtarimai būtų itin skaudūs.

Sąjungos pirmininkas taip pat nurodė, kad R. Jakubauskas gali būti darbo reikalais išvykęs į užsienį.

Prekyba žmonėmis neapsiriboja fiziniu smurtu

Nors prekyba žmonėmis dažnai siejama su pagrobimu, grandinėmis, rūsiais ar fizine prievarta, išnaudojimas gali prasidėti nuo patrauklaus darbo pasiūlymo, pažado daugiau uždirbti ar pažinties su tariamai padėti galinčiu žmogumi.

K. Mišinienė pabrėžė, kad aukos gali būti kontroliuojamos ne tik jėga. Nusikaltėliai taip pat pasitelkia psichologines manipuliacijas, apgaulę arba naudojasi žmogaus pažeidžiamumu. Smurtas gali būti taikomas siekiant palaužti aukos valią, tačiau nebūtinai vien fizine forma.

Jos teigimu, įrodinėjant prekybą žmonėmis vertinami trys pagrindiniai elementai: konkretūs veiksmai, panaudotos priemonės ir išnaudojimo tikslas.

Nuo seksualinio išnaudojimo iki vertimo nusikalsti

Prekyba žmonėmis gali pasireikšti įvairiai. Tarp jos formų K. Mišinienė įvardijo seksualinį išnaudojimą, priverstinį darbą, fiktyvias išnaudojančias santuokas, vertimą elgetauti ar nusikalsti.

Būtent tikslas, dėl kurio žmogus parduodamas, perkamas, gabenamas ar išnaudojamas, padeda nustatyti konkrečią prekybos žmonėmis formą. Žmonės gali būti išnaudojami prostitucijoje, darbe ar fiktyvioje santuokoje. K. Mišinienė išskyrė ir Lietuvai itin aktualų priverstinį nusikalstamumą.

Prekyba organais taip pat laikoma viena iš formų, tačiau KOPŽI centras Lietuvoje su tokiais atvejais nėra susidūręs, todėl apie juos kol kas daugiausia kalbama teoriškai.

Auka gali pati atsidurti kaltinamųjų pusėje

Priverstinio nusikalstamumo atvejais žmogus nusikaltimą padaro ne savo valia, nes yra kitų asmenų kontroliuojamas ar verčiamas. Pasak K. Mišinienės, pažeidžiamus žmones nusikalsti dažnai verčia gaujos ir kitos nusikalstamos grupuotės.

Tokiose bylose teisėsaugai tenka sudėtinga užduotis: tarp nusikaltimus padariusių asmenų būtina atpažinti tuos, kurie patys buvo išnaudojami. Dažniausiai aukos verčiamos vogti, plėšti arba platinti narkotikus.

K. Mišinienė kaip pavyzdį pateikė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą didelę bylą. Jos teigimu, šimtai vyrų iš visos Lietuvos buvo viliojami vykti į Airiją ir Šiaurės Airiją dirbti medienos dirbtuvėse bei lentpjūvėse, tačiau pateko į narkotikų platintojų rankas.

Ji pasakojo, kad Plungės gauja tokia veikla užsiėmė 10 metų ir išnaudojo daug Lietuvos gyventojų. Apgaule įvilioti žmonės, prieš juos naudojant fizinę jėgą ir juos žalojant, buvo verčiami platinti narkotikus jaunimo pasilinksminimo vietose ir mokyklose.

Ilgos darbo valandos, atimti dokumentai ir klaikios gyvenimo sąlygos

Darbinis išnaudojimas gali būti įvairus: žmonės verčiami dirbti itin ilgai, negauna tinkamo atlygio, negali atostogauti ar turėti laisvadienių.

K. Mišinienės teigimu, vairuotojams gali būti nustatomos labai ilgos darbo valandos, o dienpinigiai pateikiami kaip atlyginimas. Kartais mokamas itin menkas atlygis, nesuteikiamos atostogos ir poilsio dienos.

Ne mažiau skaudžios gali būti apgyvendinimo sąlygos. KOPŽI vadovė pasakojo mačiusi landynes primenančias vietas, kur daug žmonių sugrūdami į mažas patalpas ir gyvena ant neišpakuotų lagaminų.

Panašių situacijų pasitaiko ir statybose. Darbuotojai apgyvendinami pačiuose statomuose objektuose, kartais drėgnose ir nešildomose patalpose.

Pasak K. Mišinienės, žmonės atvyksta dirbti, tačiau nenori būti laikomi vergais ar gyvuliais. Jų judėjimas gali būti ribojamas, o asmens dokumentai paimami neva saugoti darbdavio seife. Taip faktiškai suvaržoma žmogaus laisvė.

Migrantai gali bijoti netekti darbo ir leidimo gyventi

Net ir supratęs, kad yra išnaudojamas, migrantas nebūtinai ryžtasi kreiptis pagalbos. Prabilęs žmogus gali baimintis prarasti ne tik darbą, bet ir leidimą gyventi Lietuvoje.

K. Mišinienė atkreipė dėmesį, kad tokioje padėtyje atsidūręs migrantas gali likti gatvėje be pinigų, būsto, kalbos žinių ir supratimo, kaip veikia Lietuvos institucijos.

Jos vertinimu, neužtenka žmogui vien pasiūlyti kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar kitą įstaigą. Net lietuviui, mokančiam kalbą ir išmanančiam šalies įstatymus, savarankiškai įrodyti savo tiesą gali būti sunku. Migrantai dažnai neturi dokumentų ir nežino, kokius įrodymus turėtų pateikti.

K. Mišinienė pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta lengvai pasiekiamos nemokamos teisinės pagalbos migrantams. Iš išnaudojimo pasitraukusiam žmogui taip pat reikėtų laikino būsto, materialinės paramos ir galimybės susirasti kitą darbą.

Į išnaudotojų rankas patenka ir vaikai

Prekybos žmonėmis aukomis tampa ne tik suaugusieji. K. Mišinienės teigimu, nepilnamečiai ypač dažnai įtraukiami į priverstinį nusikalstamumą.

Vienas pavojingiausių būdų – paauglį įtraukti į narkotikų platinimą ir kartu skatinti jį patį vartoti narkotikus. K. Mišinienė pabrėžė, kad 14-metis pats negalėtų gauti narkotikų ir žinoti, ką su jais daryti, todėl tokia veikla yra organizuojama suaugusiųjų.

Nepilnametis gali paniškai bijoti išnaudotojų ir galimo susidorojimo, o šie jo baime naudojasi.

Kas dažniausiai tampa aukomis?

K. Mišinienė nurodė, kad prostitucijoje dažnai atsiduria moterys, anksčiau patyrusios smurtą artimoje aplinkoje. Dėl ankstesnių patirčių jų tolerancijos smurtui slenkstis gali būti žemas, jos tampa paklusnesnės ir labiau taikstosi su išnaudojimu. Manydamos, kad blogiau nebebus, jos kartais pabėga iš vienos situacijos ir patenka į dar sunkesnę.

Prekybos žmonėmis mastą portalui tv3.lt komentavo ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Jis paaiškino, kad tokie nusikaltimai paprastai kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis arba išnaudojimas priverstiniam darbui.

Šiemet dėl prekybos žmonėmis pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 4. Per visus 2024 metus pradėti 3, o 2023 metais – 6 tokie tyrimai.

Dėl išnaudojimo priverstiniam darbui šiemet pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 14, per 2024 metus – 9, o per 2023 metus – 4.

Už prekybą žmonėmis gresia iki 10 metų nelaisvės

Atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas numatyta Baudžiamajame kodekse. Už prekybą žmonėmis, kai asmuo verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje naudojant smurtą, grasinimus ar apgaulę, pasinaudojant jo priklausomumu arba pažeidžiamumu ir siekiant jį išnaudoti, gali būti skiriama nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Už neteisėtą žmogaus vertimą dirbti ar teikti paslaugas, pasitelkiant smurtą, grasinimus, apgaulę ar kitus įstatyme numatytus būdus, taip pat taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tarp galimų bausmių yra laisvės atėmimas iki 3 metų.

Lietuvos policijos vertinimu, prekyba žmonėmis šalyje tebėra viena sudėtingiausių ir labiausiai latentinių nusikalstamų veikų. Manoma, kad tikrasis jos mastas yra didesnis, nei rodo oficialūs duomenys.