Lietuvos nepakvietė į svarbų NATO susitikimą – Pavilionio verdiktas griežtas: „Tapome antrarūšiai“

„Tampame tokia antrarūše valstybe“, – taip Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis įvertino žinią, kad Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis nekviečiama į susitikimą, skirtą NATO ateičiai aptarti. Tuo metu URK pirmininkaujantis socialdemokratas Remigijus Motuzas padėties nedramatizuoja ir teigia, kad į tokius susitikimus šalys kviečiamos grupėmis. Prezidentūros teigimu, Lietuvai svarbu, kad susitikime dalyvauja artimiausios sąjungininkės, turinčios pajėgumus keisti JAV pajėgas Europoje.

Ketvirtadienį „Politico“ skelbia, kad Pentagonas į Lenkijoje įvyksiantį susitikimą nepakvietė ne tik Baltijos šalių, bet ir Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.

Anot šešių diplomatų, susipažinusių su pasiruošimu susitikimui, Lenkijoje įvyksiantis susitikimas, kurį organizuoja JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge’as Colby, iš esmės taps darbo grupe NATO ateičiai aptarti.

Tuo metu negavusių kvietimų šalių atstovai, anot portalo, bando išsiaiškinti tokio sprendimo priežastis.

Pavilionis: tai – blogų politinių sprendimų kaina

Pasak diplomato, Seimo opozicinės konservatorių partijos atstovo Žygimanto Pavilionio, tai, kad Lietuva nėra kviečiama, rodo jau kurį laiką matomą tendenciją, kad šalis yra praradusi savo turėtas pozicijas JAV.

„Aš jau kokius dvejus metus, ypač prie raudonosios Vyriausybės, stebiu ir, aišku, labai apgailestauju, kad mes tampame tokia antrarūše valstybe“, – komentavo jis.

Jis teigė, kad praėjusią kadenciją, dirbant konservatorių vyriausybei, tai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis skambindavo Lietuvos kolegai Gabrieliui Landsbergiui, kad padėtų susitikti ar pakalbėti su tuometiniu JAV valstybės sekretoriumi.

„Dabar viskas pasikeitė atvirkščiai: lenkai kaire ir dešine koja duris Baltuosiuose rūmuose atsidaro, kada tik nori, o mes ten nepatekome jau dvejus metus“, – komentavo jis.

Ž. Pavilionis pabrėžė, kad Lietuvos atstovai Pentagone yra priimami gana žemu, techniniu, direktorių lygiu, kuriuo, pasak jo, Vašingtone paprastai susitinka ambasadoriai.

„Čia, manau, mes mokame kainą už tą buvimą valdžioje su antisemitine partija, prorusiška partija, kas tikrai yra raudona linija Vašingtone. Bet ir visi kiti žaidimai: pavyzdžiui, žaidimas su komunistine Kinija – atviras, kvailas, karo metu“, – teigė jis.

„Sutrūkinėję santykiai ir su Lenkija“

Komentuodamas situaciją, kai kvietimų negavo ir kitos Baltijos šalys, Ž. Pavilionis teigė, kad paprastai Lietuva atidarydavo duris į Baltuosius rūmus kitoms kaimyninėms šalims.

„Visą laiką mes pramušdavome susitikimus Baltuosiuose rūmuose ir mes buvome dažniausi tuose santykiuose favoritai. Kodėl? Todėl, kad mūsų tautiečių yra beveik milijonas Amerikoje, kam tikrai negali nei latviai, nei estai prilygti. Mes lyginamės su lenkais, mes veikiame kartu su jais“, – kalbėjo politikas, anksčiau ėjęs ambasadoriaus JAV pareigas.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu sutrūkinėję ir santykiai su Lenkija: „Jau mažiausiai dvejus metus nevyksta realiai Liublino susitikimai. Vyko galbūt vienas ar du ministrų lygiu, tokie parodomieji, bet jie nevyksta aukščiausiu lygiu, jie nevyksta parlamento lygiu.“

Paskutinis Liublino formato, tai yra, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, prezidentų susitikimas Lietuvoje vyko šių metų sausį.

Tuo metu būtent kartu su lenkais, pasak jo, anksčiau pavykdavo patekti į Vašingtoną.

Ž. Pavilionis priminė ir apie dabartinio ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio situaciją. Kaip skelbė „Delfi“, Užsienio reikalų ministerija sulaukė skundų dėl jo elgesio, šią situaciją aiškinasi sudaryta komisija.

Kol K. Budrys tenkins tik savo interesus Vašingtone, o jis dirba tik sau ir, manau, bando vaidinti tokį gerąjį policininką, sudarant vaizdą, kad visi blogieji policininkai lieka Lietuvoje, kol mūsų premjeras Mindaugas neapsilankys bent pas viceprezidentą – ofise, kur net aš porą kartų buvau kaip opozicijos atstovas, kol mūsų prezidentas negaus raudono kilimo Baltuosiuose rūmuose, tol mes būsime antrarūšiai.

Motuzas: kviečiama grupėmis

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas „Delfi“ ketvirtadienį teigė nemanantis, kad dėl to, jog nesame pakviesti, reikia pulti daryti išvadų.

„Reikia žinoti patį formatą, aiškesnį susitikimo tikslą. Aš manyčiau, kad tai pusiau formalus susitikimas, kadangi skirtas aptarti NATO ateičiai, – sakė jis. – <…> Į susitikimą pakviestos labiau šiaurinio flango valstybės, tokios kaip Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai“.

Komiteto pirmininkas tęsė, kad matome, jog šiame etape atgrasymas šiauriniame flange yra nepaprastai svarbus.

„Dėl to aš manau, kad kviečiama grupėmis ir tikėtina, kad ateityje bus pakviestos ir rytinio flango valstybės tokiam pasitarimui. Yra kviečiama grupėmis“, – sakė jis.

R. Motuzo teigimu, diplomatai visada jautriai reaguoja ir analizuoja, kodėl vieni pakviesti į tam tikrus susitikimus, o kiti ne.

Anot komiteto pirmininko, tokių užuominų, kad nebūsime kviečiami, jau buvo mūsų delegacijos vizito JAV metu, tačiau jis akcentavo, jog labai svarbu, kad jame dalyvauja Lenkija.

„Lenkija išsakys poziciją už regioną“, – patikino jis.

R. Motuzas svarstė, kad visos valstybės vienu metu galbūt nėra kviečiamos todėl, kad kuo daugiau dalyvių, tuo susitarti yra sunkiau.

„Kaip jau minėjau, regionui atstovaus Lenkija ir tai yra nepaprastai svarbu“, – pabrėžė jis.

Gaižauskas: ši žinia apverčia stalą, prie kurio sėdėjome

Valstietis parlamentaras Dainius Gaižauskas savo ruožtu pareiškė, kad „ši žinia apverčia stalą, prie kurio iki šiol sėdėjome su sąjungininkais“.

„Ir klausimų čia kyla dar daugiau todėl, kad vos prieš kelias dienas iš JAV grįžo aukščiausi mūsų valstybės pareigūnai“, – feisbuke rašė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad JAV lankėsi tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

„Vieša komunikacija po šių susitikimų buvo labai aiški – Lietuvos ir JAV strateginė partnerystė tvirta, JAV įsipareigojimai mūsų regiono saugumui – taip pat“, – komentavo jis.

„Dar daugiau – ką tik JAV lankėsi ir krašto apsaugos ministras. Ir ne bet kur – jis susitiko su Elbridge’u Colby, tuo pačiu Pentagono politikos vadovu, kurio iniciatyva, kaip dabar skelbiama, organizuojamas šis susitikimas Lenkijoje.

Todėl šiandien natūraliai kyla labai rimtas klausimas: kaip po visų šių vizitų ir optimistinės komunikacijos sužinome, kad Lietuva net nepakviesta prie stalo, prie kurio bus kalbama apie NATO ateitį?“ – klausė D. Gaižauskas.

Pasak politiko, klausimų kyla ypač todėl, kad jis vyksta ne JAV, o Lietuvos kaimynystėje, Lenkijoje.

„Būtina skubiai išgirsti aiškų paaiškinimą: kas vyksta? Kas nutiko? Ir kodėl Lietuvos nėra prie šio stalo?“ – komentavo jis.

Prezidentūra: Lietuvai svarbu, kad dalyvauja reikiamų pajėgumų turinčios sąjungininkės

Prezidentūra, komentuodama žinią apie šį susitikimą, akcentavo, kad kalbama apie dar vieną jau vykstančio vadinamojo Bergeno formato susitikimą.

„Šį neformalų konsultacinį formatą inicijavo JAV Karo departamentas. Šiuo neformaliu formatu vykdomos konsultacijos dėl JAV inicijuojamos Aljanso transformacijos „NATO 3.0“, JAV siekiant, kad Amerikos pajėgas Europoje kur įmanoma laipsniškai keistų atitinkamus pajėgumus turinčios Europos šalys narės“, – rašoma prezidento atstovo atsiųstame komentare.

Jame pabrėžiama, kad Lietuvai svarbu, jog šiose konsultacijose dalyvauja reikiamus pajėgumus turinčios artimiausios sąjungininkės.

„Lietuvai svarbu, kad šiose konsultacijose dėl Aljanso pajėgų transformacijos dalyvauja tokių pajėgumų turinčios artimiausios sąjungininkės. Baltijos šalių kariniai pajėgumai nukreipti jų pačių apsaugai“, – teigiama komentare.

R. Sinkevičius: atstūmimo faktoriaus neįžvelgiu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius mano, kad Baltijos šalių nepakvietimas į susitikimą nebūtinai reiškia atstūmimą ar grėsmę NATO vienybei.

„Nemanau, kad reikia kelti paniką ir kad čia yra grėsmė mūsų NATO vienybei. Ar Baltijos šalys tapo atstumtosiomis? Aš manau, kad visi iki šiol bent jau suprato, kad mes čia esame rytinio fronto pagrindinėje linijoje“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.

Jis neatmetė, kad viena iš galimų susitikimo temų galėtų būti rytinio NATO flango stiprinimas.

„Galbūt bus svarstoma kaip tik tai, kaip padėti Baltijos šalims labiau ir finansiškai, ir technologiškai, ir techniškai stiprinti rytinį flangą. Sunku pasakyti. Galbūt po to, kai apsitars tos valstybės, kurios pakviestos, mes gausime dar didesnį palaikymą ir paramą“, – svarstė Seimo NSGK pirmininkas.

Esą situaciją galima interpretuoti įvairiai, o jis kol kas nemato pagrindo kalbėti apie Baltijos šalių atstūmimą.

„Galima žiūrėti iš abiejų pusių, bet aš žiūriu optimistiškai ir grėsmės arba atstūmimo faktoriaus nelabai įžvelgiu“, – pridūrė R. Sinkevičius.

Politikas taip pat svarstė, kad nepakvietimas galėtų būti susijęs su Lietuvos išlaidomis gynybai.

„Mus labai gerai vertina ir, matyt, nekelia reikalavimo dar labiau negu iki 5 procentų didinti finansavimą. Tuos, kuriuos pakvietė, matyt, jie tų 5 procentų neturi, tai aš žiūriu teigiamai“, – sakė R. Sinkevičius.

Šaltinis: [mask_link href=”https://www.delfi.lt/” target=”_blank”]delfi.lt[/mask_link]