Prie pat Lietuvos sienos –nerimą kekiantis Rusijos objektas
Visai šalia Lietuvos Rusija baigia statyti milžinišką karinį objektą, kurio galimybės gali gerokai pakeisti saugumo situaciją Europoje. Iš palydovų užfiksuotas neįprastos formos kompleksas, kurio konstrukcijos driekiasi šimtus metrų. Ekspertai perspėja, kad pradėjęs veikti jis galėtų stebėti objektus net už tūkstančių kilometrų. Tačiau labiausiai neramina ne vien įspūdingi jo matmenys.
Kaliningrade pastebėtas neįprastas statinys
Rusijos Kaliningrado srityje, netoli Gvardeisko miesto, beveik baigtas statyti didžiulis radarų kompleksas.
Jo mastas išryškėjo išanalizavus palydovines nuotraukas.
Miškingoje teritorijoje įrengta neįprastos formos struktūra, turinti tris į skirtingas puses nukreiptas antenų sistemas.
Kiekvienos jų ilgis viršija 500 metrų.
Tai nėra įprastas ryšių bokštas ar nedidelė stebėjimo stotis.
Ekspertų vertinimu, objektas gali tapti viena svarbiausių Rusijos tolimojo nuotolio stebėjimo sistemų regione.
Nors Maskva oficialiai nepatvirtino šio komplekso paskirties, jo konstrukcija ir mastas leidžia specialistams manyti, kad čia kuriamas už horizonto veikiantis radaras.
Atskleistas skaičius, kuris kelia nerimą
Lietuvos atsargos karininkas ir saugumo ekspertas Vaidotas Malinionis atkreipė dėmesį į išskirtines būsimo radaro galimybes.
Jo vertinimu, sistema galėtų stebėti objektus maždaug 3 000 kilometrų atstumu.
Tai reikštų, kad jos potencialus veikimo nuotolis apimtų didelę Europos dalį ir Ukrainos teritoriją.
Įprastų radarų galimybes riboja Žemės kreivumas.
Tuo metu už horizonto veikiančios sistemos naudoja kitokius radijo bangų sklidimo principus, leidžiančius aptikti objektus gerokai didesniais atstumais.
Tačiau čia būtina viena svarbi išlyga.
Kol kas nėra nepriklausomai patvirtinta, kad Kaliningrade statomas kompleksas jau veikia arba kad realiomis sąlygomis pasieks numatomą 3 000 kilometrų nuotolį.
Tai ekspertų vertinamos galimybės, o ne oficialiai patvirtinti veikiančios sistemos rezultatai.
Kodėl šis radaras toks svarbus?
Tolimojo nuotolio radarai pirmiausia naudojami ankstyvajam perspėjimui ir plačios teritorijos stebėjimui.
Tokios sistemos gali padėti nustatyti orlaivių ar kitų objektų judėjimą dideliame regione.
Ekspertai taip pat svarsto apie galimas naujojo komplekso elektroninės žvalgybos funkcijas.
Jeigu numatytos galimybės pasitvirtintų, Rusija galėtų gauti daugiau informacijos apie veiklą Europos oro erdvėje.
Tai ypač aktualu NATO valstybėms, kurių saugumas priklauso nuo savalaikio grėsmių nustatymo ir tarpusavio koordinavimo.
Vis dėlto radaras, galintis aptikti tolimus objektus, nebūtinai gali tiksliai identifikuoti kiekvieną jų.
Aptikimo galimybės priklauso nuo daugelio techninių ir aplinkos sąlygų.
Todėl nereikėtų manyti, kad naujoji sistema leis Rusijai be apribojimų stebėti kiekvieną orlaivį ar kitą objektą Europoje.
Ekspertė įvardijo dar vieną pavojų
Latvijos geopolitikos analitikė Evija Djatkovica atkreipė dėmesį, kad naujasis kompleksas gali turėti platesnę reikšmę nei vien papildomos stebėjimo galimybės.
Jos vertinimu, Rusija siekia stiprinti savo karinį informuotumą Baltijos regione.
Tai gali didinti konkurenciją tarp Maskvos ir NATO dėl technologinio bei karinio pranašumo.
Analitikė taip pat įspėjo, kad naujų stebėjimo sistemų diegimas gali paskatinti tolesnį regiono militarizavimą.
Tokie procesai didina įtampą, nes abi pusės siekia užtikrinti savo saugumą ir išlaikyti veiksmingą atgrasymą.
Tačiau ekspertės perspėjimas nėra pranešimas apie neišvengiamą karinį konfliktą.
Jis apibūdina galimas ilgalaikes saugumo pasekmes.
Kaliningrade aptiktas ne vienas objektas
Naujasis radaras nėra vienintelis dėmesio sulaukęs Rusijos karinis objektas Kaliningrado srityje.
Palydovinių duomenų analizė atskleidė ir kitų infrastruktūros pokyčių.
Netoli Černiachovsko pastebėtas dar vienas didelis apskritos formos antenų kompleksas.
Taip pat pranešama apie naujas orlaivių slėptuves Kaliningrado-Čkalovsko kariniame aerodrome.
Baltijsko apylinkėse užfiksuota ir priešlėktuvinės gynybos infrastruktūra.
Remiantis palydovinių duomenų analize, Kaliningrado srityje gali būti daugiau kaip 20 signalų žvalgybos ir elektroninio karo objektų.
Šie duomenys rodo, kad Rusija regione investuoja ne tik į įprastus karinius pajėgumus, bet ir į informacijos rinkimo bei stebėjimo infrastruktūrą.
Vis dėlto vien palydovinė nuotrauka ne visada leidžia patikimai nustatyti konkretaus objekto parengtį ar jo faktines technines galimybes.
Kodėl Kaliningradas toks svarbus Rusijai?
Kaliningrado sritis užima palyginti nedidelę teritoriją prie Baltijos jūros.
Ji yra tarp Lietuvos ir Lenkijos – dviejų NATO valstybių.
Dėl šios geografinės padėties regionas turi didelę strateginę reikšmę.
Čia Rusija jau seniai palaiko įvairią karinę infrastruktūrą.
Kaliningradas Maskvai svarbus ir dėl galimybės stebėti veiklą Baltijos jūros regione.
Naujų radarų statyba dar labiau išryškina šios teritorijos vaidmenį Rusijos saugumo planuose.
Tačiau kartu ji didina NATO valstybių dėmesį rytinio Aljanso flango apsaugai.
Lietuvai ši situacija ypač aktuali dėl tiesioginės sienos su Kaliningrado sritimi.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Naujojo radaro statyba savaime nereiškia, kad Lietuvai paskelbtas tiesioginis karinis pavojus.
Tačiau ji rodo, kad Rusija toliau stiprina savo karinės žvalgybos ir stebėjimo galimybes netoli NATO teritorijos.
Lietuvos ir sąjungininkų saugumo planavimui tokie pokyčiai yra svarbūs.
Valstybės turi vertinti ne tik jau veikiančias sistemas, bet ir naujai kuriamą infrastruktūrą.
Tai apima situacijos stebėjimą, informacijos apsikeitimą ir bendrą pasirengimą.
Ekspertai pabrėžia, kad technologinė konkurencija regione vyksta nuolat.
Todėl saugumo užtikrinimas priklauso nuo ilgalaikio bendradarbiavimo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių.
Europa taip pat rengia atsaką
Kol Rusija plečia stebėjimo infrastruktūrą Kaliningrade, NATO valstybės investuoja į naujas technologijas.
Vienas iš pavyzdžių – Vokietijos gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetall“ ir Suomijos bei Lenkijos technologijų įmonės ICEYE bendradarbiavimas.
Šios bendrovės plėtoja palydovinio stebėjimo galimybes.
Numatoma, kad naujos kartos radarinius vaizdus galintys perduoti palydovai padės stebėti teritorijas ir sudėtingomis oro sąlygomis.
Tokios technologijos naudingos, nes gali rinkti informaciją ir naktį, ir esant debesuotumui.
Planuojama, kad pirmieji naujos sistemos palydovai bus paleisti 2027 metų pradžioje.
Jų teikiama informacija turėtų būti naudinga NATO rytinio flango stebėjimui, įskaitant Lietuvoje dislokuotus sąjungininkų pajėgumus.
Tai dar vienas ženklas, kad šiuolaikinėje gynyboje vis didesnę reikšmę įgyja informacijos rinkimas ir technologijos.
Ar milžiniškas radaras turi silpnųjų vietų?
Nors naujasis Kaliningrado kompleksas išsiskiria savo mastu, tai nereiškia, kad jis neturi apribojimų.
V. Malinionis atkreipė dėmesį į paradoksą: dideli sistemos matmenys suteikia jai tam tikrų galimybių, tačiau kartu lemia ir mažesnį infrastruktūros mobilumą.
Skirtingai nei nedidelę įrangą, tokio masto objektą sudėtinga perkelti į kitą vietą.
Tačiau iš viešai prieinamos informacijos negalima nustatyti visų jo techninių savybių ar patikimumo.
Svarbiausias klausimas išlieka tas pats – ar Rusijai pavyks pasiekti deklaruojamą stebėjimo efektyvumą.
Kol sistema nėra nepriklausomai įvertinta realiomis sąlygomis, atsakymas lieka neaiškus.
Svarbiausias perspėjimas Europai
Kaliningrado srityje beveik baigtas statyti radarų kompleksas rodo, kad Rusija siekia stiprinti savo ilgalaikius stebėjimo pajėgumus.
Ekspertų vertinimu, sistema galėtų veikti iki maždaug 3 000 kilometrų atstumu.
Jeigu šios galimybės pasitvirtintų, tai turėtų reikšmės ne tik Baltijos šalims, bet ir gerokai platesniam Europos regionui.
Tačiau šiuo metu nėra patvirtinta, kad naujasis radaras jau visiškai veikia.
Didžiausia žinia Europai – Rusija Kaliningrade kuria infrastruktūrą, kurios galimas poveikis peržengtų Baltijos regiono ribas.
Ar, jūsų nuomone, NATO valstybės pakankamai investuoja į naujas stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo technologijas?
