Iš Maskvos– šiurpinantis perspėjimas…
Iš Maskvos pasigirdo nauji pareiškimai, nukreipti į Europą ir NATO. Aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas prabilo apie galimą tiesioginį karinį susidūrimą, sparčiai didinamas Europos išlaidas gynybai ir vienos didžiausių žemyno valstybių planus. Ypatingą dėmesį jis skyrė sprendimams, kurie, anot Maskvos, gali pakeisti saugumo pusiausvyrą Europoje.
Maskva prabilo apie galimą karinį susidūrimą
Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pateikė naujus kaltinimus NATO ir Europos valstybėms.
Kalbėdamas Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje Eurazijos saugumo klausimais, pareigūnas pareiškė, kad Europoje vis garsiau kalbama apie pasirengimą tiesioginiam ginkluotam konfliktui su Rusija.
Jo teigimu, tokios diskusijos susijusios su didėjančiomis Europos valstybių investicijomis į karinę pramonę.
Rusijos pareigūnas tvirtino, kad gynybai skiriamos lėšos pasiekė itin didelį mastą.
Tačiau šie pareiškimai atspindi Maskvos poziciją, o ne patvirtintą informaciją, kad NATO rengiasi pradėti karą su Rusija.
Vienas NATO sprendimas ypač nepatiko Maskvai
A. Venediktovas ypatingą dėmesį skyrė dviem Šiaurės Europos valstybėms.
Kalbėdamas apie Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, jis apkaltino Aljansą toliau plečiant savo įtaką Rusijos pasienyje.
Rusijos pareigūnas tvirtino, kad NATO nesilaikė tariamų ankstesnių pažadų nesiplėsti į Rytus.
Vis dėlto Aljansas ne kartą atmetė teiginius, kad būtų prisiėmęs teisiškai įpareigojantį įsipareigojimą nepriimti naujų narių.
Svarbu ir tai, kad Suomija bei Švedija nusprendė siekti narystės po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Suomija NATO nare tapo 2023 metų balandį, o Švedija – 2024 metų kovą.
Abi valstybės sprendimą grindė pasikeitusia saugumo padėtimi Europoje.
Maskva įvardijo dar tris valstybes
Rusijos Saugumo tarybos atstovas tvirtino, kad NATO plėtra, jo nuomone, nesibaigs Suomijos ir Švedijos naryste.
Jis paminėjo Moldovą, Ukrainą ir Armėniją.
Pasak A. Venediktovo, Aljanso valstybės siekia šias šalis įtraukti į savo įtakos sferą.
Tačiau toks pareiškimas nereiškia, kad visoms trims valstybėms yra pateikti oficialūs kvietimai prisijungti prie NATO.
Jų santykiai su Aljansu ir užsienio politikos kryptys skiriasi.
Ukraina jau ilgą laiką siekia narystės NATO.
Tuo metu Moldova pagal savo konstitucinę santvarką laikosi neutralumo principo, o Armėnijos santykiai su Vakarų saugumo struktūromis vystosi kitokiomis aplinkybėmis.
Todėl Maskvos pareigūno teiginius apie bendrą NATO plėtros planą būtina vertinti atsargiai.
Didžiausią nerimą sukėlė Prancūzija
Tačiau bene jautriausia A. Venediktovo pasisakymo dalis buvo susijusi ne su Suomija, Švedija ar Ukraina.
Rusijos pareigūnas išskyrė Prancūziją.
Maskvai, jo teigimu, nerimą kelia Paryžiaus svarstymai dėl platesnio Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens Europos saugumo sistemoje.
Prancūzija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, turinčių savo branduolinį arsenalą.
Todėl diskusijos apie galimybę sustiprinti kitų Europos šalių saugumą remiantis Prancūzijos atgrasymo pajėgumais turi didelę politinę reikšmę.
Rusijos atstovas šiuos svarstymus pristatė kaip dar vieną ženklą, kad Europoje stiprinamas karinis pasirengimas.
Vis dėlto branduolinio atgrasymo politikos aptarimas savaime nereiškia sprendimo panaudoti branduolinius ginklus.
Kodėl Europa didina išlaidas gynybai?
Pastaraisiais metais Europos valstybės iš esmės peržiūrėjo savo saugumo prioritetus.
Vienas svarbiausių pokyčių veiksnių – Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą.
Šis karas paskatino daugelį NATO šalių didinti gynybos biudžetus, stiprinti kariuomenes ir gerinti pasirengimą galimoms krizėms.
Didesnės investicijos taip pat susijusios su siekiu sumažinti priklausomybę nuo kitų valstybių karinių pajėgumų.
Maskva tokius sprendimus dažnai pristato kaip grėsmę Rusijai.
Tuo metu NATO pabrėžia savo gynybinį pobūdį ir valstybių narių teisę pačioms spręsti dėl saugumo politikos.
Šios skirtingos pozicijos išlieka vienu svarbiausių nesutarimų tarp Rusijos ir Vakarų.
Ar Rusija perspėja apie artėjantį karą?
A. Venediktovo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Europoje daug diskutuojama apie ilgalaikes Rusijos keliamas saugumo rizikas.
Tačiau svarbu atskirti politinę retoriką nuo konkrečių karinių veiksmų.
Rusijos pareigūnas kalbėjo apie Europoje esą vykstantį pasirengimą galimam susidūrimui per artimiausius kelerius metus.
Tai nėra oficialiai paskelbta karo pradžios data ir neįrodo, kad tiesioginis Rusijos bei NATO konfliktas neišvengiamas.
Tokie pareiškimai gali būti skirti tiek vidaus auditorijai, tiek tarptautiniam politiniam spaudimui.
Todėl vertinant jų reikšmę svarbu atsižvelgti ne tik į žodžius, bet ir į realius valstybių veiksmus.
Ką šie pareiškimai reiškia Lietuvai?
Lietuvai, kaip NATO narei, Rusijos ir Aljanso santykiai yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.
Suomijos ir Švedijos narystė NATO pakeitė saugumo aplinką Baltijos jūros regione.
Abi šalys dabar dalyvauja bendroje Aljanso gynybos sistemoje, todėl regiono saugumo klausimai sprendžiami platesniu sąjungininkų formatu.
Prancūzijos vaidmens Europos atgrasymo politikoje stiprinimas taip pat gali turėti reikšmės diskusijoms apie ilgalaikį žemyno saugumą.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad naujasis Maskvos pareiškimas savaime reiškia tiesioginį karinį pavojų Lietuvai.
Svarbiausi išlieka konkretūs NATO gynybos sprendimai, sąjungininkų bendradarbiavimas ir patikima saugumo institucijų informacija.
Nauja įtampa ar dar vienas politinis signalas?
Aleksandro Venediktovo pareiškimas dar kartą parodė, kokie gilūs išlieka Rusijos ir Vakarų nesutarimai.
Maskva kaltina NATO plėtra ir didėjančiu kariniu aktyvumu.
Europos valstybės savo ruožtu gynybos stiprinimą sieja su Rusijos karu Ukrainoje ir poreikiu užtikrinti savo saugumą.
Ypatingą vietą naujausiuose pareiškimuose užėmė Prancūzijos branduolinio atgrasymo politika.
Nors Maskvos žodžiai skamba grėsmingai, vien iš jų negalima spręsti, kad Europoje artėja neišvengiamas karas. Tačiau jie rodo, jog saugumo klausimai ir toliau išliks vieni svarbiausių Europos politinėje darbotvarkėje.
Kaip manote, ar Europos valstybės turėtų dar aktyviau stiprinti bendrą gynybą?
