Merginos kariumenėje? Atsakymas nustebins ne vieną
Lietuvoje artėja dideli karo prievolės pokyčiai, kurie ateityje palies tūkstančius jaunų žmonių. Valstybės vadovai jau sutarė, kada turėtų pradėti veikti visuotinis šaukimas, tačiau vienas klausimas iki šiol kelia ypač daug diskusijų: ar į privalomąją karinę tarnybą bus kviečiamos ir merginos? Naujausi kariuomenės bei Prezidentūros atstovų paaiškinimai atskleidžia, kodėl šio sprendimo neskubama priimti ir kas gali pasikeisti ateityje.
Lietuvoje ruošiamas didelis pokytis
Lietuvos kariuomenės komplektavimo sistema artimiausiais metais turėtų keistis.
Spalio 29 dieną Valstybės gynimo taryba sutarė, kad nuo 2032 metų šalyje turėtų būti įgyvendintas visuotinis vaikinų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.
Anksčiau buvo svarstoma šį pokytį įgyvendinti jau 2030 metais, tačiau nuspręsta pasirinkti vėlesnį terminą.
Tai reiškia, kad Lietuva planuoja palaipsniui pereiti prie sistemos, pagal kurią privalomąją tarnybą atliktų gerokai didesnė dalis tinkamų jaunuolių.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad 2032 metų terminas kol kas yra politiniu ir kariniu lygmeniu suderintas planas. Jo įgyvendinimui reikalingi atitinkami teisės aktai ir pasirengimas.
Kartu iškilo klausimas, kodėl į šiuos planus kol kas neįtrauktas privalomas merginų šaukimas.
Kodėl visuotinis šaukimas neprasidės anksčiau?
Lapkričio 5 dieną šis klausimas aptartas viešoje diskusijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Gintaras Koryzna, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas ir prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Pulkininkas G. Koryzna paaiškino, kad sprendimą dėl visuotinio šaukimo termino lėmė ne viena priežastis.
Buvo vertinama geopolitinė situacija, kariuomenės poreikiai, turimi ištekliai ir galimybės rengti didesnį skaičių žmonių.
Pasak karininko, pernelyg greitas perėjimas prie visuotinio šaukimo galėtų trumpuoju laikotarpiu ne sustiprinti, o susilpninti kariuomenės pasirengimą.
Priežastis gana paprasta: jeigu į tarnybą vienu metu atvyktų labai daug naujokų, kariuomenei tektų didelę dalį pajėgumų skirti jų rengimui.
Tuomet mažiau laiko ir išteklių liktų kitoms svarbioms kariuomenės užduotims.
Vien daugiau karių dar nereiškia stipresnės kariuomenės
Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad didesnis šauktinių skaičius savaime negarantuoja geresnio valstybės pasirengimo.
Kiekvienam naujam kariui reikia tinkamų sąlygų, instruktorių, aprūpinimo ir kokybiško mokymo.
Jeigu žmonių skaičius augtų greičiau nei galimybės juos parengti, galėtų nukentėti mokymo kokybė.
Būtent todėl siūloma šauktinių skaičių didinti palaipsniui.
Iki 2032 metų numatyta plėtoti reikalingą infrastruktūrą ir rengimo pajėgumus.
Toks modelis turėtų padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp naujų karių rengimo ir jau tarnaujančių karių bei rezervo pasirengimo.
Tačiau tai nėra vienintelė svarstoma naujovė.
Tarnyba ateityje gali atrodyti kitaip
Diskusijoje aptarta ir galimybė praplėsti karo tarnybos atlikimo būdus.
Šiuo metu vienas pagrindinių privalomosios pradinės karo tarnybos modelių yra devynių mėnesių tarnyba.
Pasak G. Koryznos, ši forma ir ateityje turėtų išlikti svarbi.
Tačiau kartu svarstomi lankstesni būdai įgyti reikalingą karinį pasirengimą.
Tarp aptariamų galimybių – skirtingos trukmės programos, savanoriškos tarnybos formos ir specializuotas rengimas.
Dėmesys galėtų būti skiriamas ir informacinių technologijų bei kibernetinio saugumo sritims.
Tai reikštų, kad ne visų jaunuolių tarnybos kelias būtinai būtų vienodas.
Vis dėlto dalis šių modelių dar tik nagrinėjami, todėl jų negalima laikyti jau patvirtintomis naujomis taisyklėmis.
O kas laukia merginų?
Būtent šis klausimas sulaukė bene daugiausia dėmesio.
Prezidento vyriausiasis patarėjas D. Matulionis paaiškino, kad šiuo metu pirmiausia siekiama tinkamai įgyvendinti visuotinį vaikinų šaukimą.
Jo teigimu, prieš priimant naujus sprendimus būtina įvertinti visuomenės požiūrį ir kariuomenės galimybes.
D. Matulionis pabrėžė, kad valstybė pasitiki atliktų visuomenės apklausų rezultatais.
Todėl dabar svarbiausia užtikrinti, kad būsimi šauktiniai būtų tinkamai aprūpinti ir parengti.
Tai reiškia, kad nuo 2032 metų planuojamas visuotinis šaukimas savaime nereiškia privalomos tarnybos merginoms.
Pagal dabartinius planus merginos ir toliau galėtų rinktis karinę tarnybą savanoriškai.
Tačiau ateityje situacija gali pasikeisti
Nors artimiausiuose planuose privalomas merginų šaukimas nenumatytas, Prezidentūros atstovai neatmeta, kad prie šio klausimo teks sugrįžti.
Viena pagrindinių priežasčių – demografinė padėtis.
Lietuvoje mažėjantis gimstamumas ilgainiui gali lemti mažesnį jaunų žmonių, galinčių atlikti karinę tarnybą, skaičių.
D. Matulionis atkreipė dėmesį, kad po 2032 metų valstybė gali susidurti su poreikiu ieškoti kitokių sprendimų.
Tai nereiškia, kad jau nustatyta data, nuo kurios merginoms tarnyba taps privaloma.
Tokio sprendimo šiuo metu nėra.
Tačiau diskusijos apie platesnį moterų įtraukimą į valstybės gynybą gali tęstis.
Kariuomenės vadas paaiškino savo poziciją
Dar spalio pabaigoje Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras komentavo moterų šaukimo klausimą.
Jis pabrėžė, kad sprendimas kol kas neįtraukti merginų į visuotinį šaukimą nereiškia neigiamo požiūrio į moterų tarnybą.
Pasak kariuomenės vado, dabartinius personalo poreikius numatoma tenkinti nuosekliai didinant šaukiamų vaikinų skaičių.
Tai leidžia kariuomenei planuoti mokymą ir aprūpinimą pagal turimus pajėgumus.
R. Vaikšnoras taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę nepamiršti aktyviojo rezervo karių rengimo.
Ši užduotis yra svarbi bendram šalies gynybiniam pasirengimui.
Todėl, jo vertinimu, kariuomenės plėtra turi vykti taip, kad naujų šauktinių rengimas nesutrikdytų kitų užduočių.
Kiek jaunuolių kasmet turėtų tarnauti?
Pagal spalio pabaigoje pristatytą planą, įgyvendinus visuotinį šaukimą kasmet tarnybą galėtų atlikti apie 7,5 tūkstančio jaunuolių.
Šiuo metu kasmet pašaukiama daugiau kaip 5 tūkstančiai.
Taigi planuojamas pokytis būtų reikšmingas, nors nereiškia, kad kiekvienas jaunuolis be išimčių privalėtų tarnauti.
Vertinant tinkamumą karinei tarnybai ir toliau svarbios būtų sveikatos bei kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės.
Valstybės vadovai taip pat pripažįsta, kad didesniam šauktinių skaičiui reikės papildomų investicijų.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra nurodęs, kad reikiamų sąlygų sukūrimas galėtų kainuoti apie 120 milijonų eurų.
Ši suma susijusi su numatoma plėtra, o ne jau patvirtintomis visomis būsimos reformos išlaidomis.
Ką svarbu žinoti dabartiniams moksleiviams?
2026 metais Lietuvoje jau įsigaliojo atnaujinta karo prievolės tvarka.
Pagal ją į privalomąją pradinę karo tarnybą paprastai kviečiami 18–22 metų vaikinai, kuriems taikomos įstatyme numatytos sąlygos.
Į sąrašus gali patekti ir 17-mečiai, tačiau tarnybą jie pradeda tik sulaukę pilnametystės.
Merginoms privalomas šaukimas šiuo metu netaikomas.
Norinčios prisidėti prie šalies gynybos jos gali savanoriškai rinktis karinės tarnybos galimybes.
Taip pat svarbu atskirti dabartinę galiojančią tvarką nuo planuojamų pokyčių.
2032 metų visuotinis šaukimas dar nėra įsigaliojusi sistema.
Iki jos įgyvendinimo gali būti tikslinami teisės aktai ir konkretūs tarnybos organizavimo sprendimai.
Kodėl ši tema kelia tiek diskusijų?
Visuotinio šaukimo klausimas susijęs ne vien su kariuomenės dydžiu.
Jis paliečia ir platesnius visuomenės klausimus: piliečių pareigas, lygias galimybes, švietimą, darbo rinką bei jaunų žmonių ateities planus.
Vieni pasisako už tai, kad valstybės gynyboje vienodai dalyvautų abiejų lyčių piliečiai.
Kiti mano, kad prieš plečiant privalomąją tarnybą pirmiausia būtina įvertinti praktines kariuomenės galimybes ir visuomenės pasirengimą.
Dar kiti siūlo didesnį dėmesį skirti savanoriškoms tarnybos formoms.
Visos šios pozicijos yra viešos diskusijos dalis.
Tačiau galutinius sprendimus dėl karo prievolės nustato valstybės institucijos, o ne pavieniai politikų ar ekspertų pasisakymai.
Atsakymas jau aiškus, bet tik kol kas
Lapkričio 5 dieną išsakyta Prezidentūros ir kariuomenės atstovų pozicija leidžia aiškiau suprasti artimiausių metų planus.
Lietuva siekia nuo 2032 metų įgyvendinti visuotinį vaikinų šaukimą.
Merginoms privalomosios karo tarnybos kol kas neplanuojama įvesti.
Tačiau mažėjantis gimstamumas ir būsimi kariuomenės personalo poreikiai gali paskatinti šį klausimą svarstyti iš naujo.
Svarbiausia – šiuo metu nėra patvirtintos datos, nuo kurios Lietuvos merginos būtų privalomai šaukiamos į kariuomenę.
Ar, jūsų nuomone, ateityje privalomoji karinė tarnyba turėtų būti vienodai taikoma vaikinams ir merginoms?
