Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad kitąmet gynybos biudžetas nebus mažesnis nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jame oro gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų.
„Aš manau, kad taip“, – trečiadienį po apsilankymo Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Kauno rajone žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Šiemet gynybos biudžetas sudaro 5,38 proc. BVP.
„(…) matau diskusijas visuomenėje, yra įvairių ekspertų – kalbama apie oro gynybą, apie detekciją, apie savalaikį nustatymą, kas įskrido, ir vėliau ne tik nustatymą, ir palydėjimą, kad objektas įskrido, nuskrido, skrenda ten, o įvairūs pavojai, skelbimai – tas yra gerai. Bet, man atrodo, reikia koncentruotis ir koncentruojamasi į įvairias kinetines priemones – ilgo, trumpo nuotolio. Tas darbas vyksta, galiu tą užtikrintai pasakyti. Norėtųsi, kad jis vyktų kaip įmanoma greičiau, bet yra ir finansiniai, ir gamybos apribojimai, kuriems mes kaip valstybė daryti įtakos negalime“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, stiprinti oro gynybą būtina, nes daugėja su ja susijusių incidentų.
„Turėjome per pastaruosius kelerius metus septynis su įskridusiais dronais, ir aišku, kad visą laiką egzistuoja tikimybė, kad yra įvykiai, kurie gali pasikartoti“, – tvirtino jis.
M. Sinkevičius trečiadienį lankėsi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre, kur domėjosi, ko trūksta oro gynybai.
Oro erdvės kontrolės centras įkurtas 1995 metais, jis atsakingas už Lietuvos oro erdvės ir jos prieigų stebėjimą bei kontrolę visą parą, Baltijos oro policijos misijos naikintuvų valdymą, reagavimą į valstybės oro erdvės pažeidimus, koordinavimą vykdant paieškos ir gelbėjimo bei transplantacijos skrydžius, NATO vienetų integravimą ir oro operacijų planavimą.
Anksčiau skelbta, kad visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuva siekia turėti anksčiau nei 2030 metais.
