Pavojaus signalas vėlavo daugiau nei valandą: Nausėda pripažino spragas ir atskleidė, kas suklaidino tarnybas

Lietuvos oro erdvėje vėl pasirodžius dronui, kilo klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir reakcijos spartos. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms pripažino, kad perspėjimo apie pavojų algoritmus būtina tobulinti, o Lietuvos galimybės numušti tokius objektus kol kas yra ribotos. Incidentą, kai dronas įskrido iš Lenkijos, šalies vadovas ketina aptarti Valstybės gynybos taryboje.

Visą TV3 Žinių pokalbį su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda galima žiūrėti straipsnio viršuje.

Prezidento teigimu, objektas buvo aptiktas ir stebėtas radarais visą laiką, kol skrido per Lietuvą, taip pat dar prieš patekdamas į šalies teritoriją. Vis dėlto vien radare matomo taško nepakako iš karto nustatyti, kad tai žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmę keliantis dronas.

G. Nausėda paaiškino, kad panašios žymos anksčiau galėjo reikšti ir paukščių pulką, todėl objekto pobūdžiui patvirtinti reikėjo papildomų požymių. Situaciją apsunkino tai, kad dronas atskrido ne iš Baltarusijos, o iš draugiškos Lenkijos Respublikos teritorijos, o Lietuvos tarnybos iš Lenkijos kolegų negavo jokio įspėjimo. Dėl šios priežasties iš pradžių manyta, kad objektas grėsmės nekelia.

Geltonas pavojaus signalas įjungtas tik gavus papildomos informacijos iš gyventojų, kurie pranešė girdėję, o kai kurie galbūt ir matę objektą. Per tą laiką dronas jau buvo spėjęs nuskristi nemažą atstumą.

Raudonas pavojus paskelbtas tuomet, kai iš į orą pakelto naikintuvo beveik vizualiai nustatyta, jog tai greičiausiai yra dronas. Prezidentas pabrėžė, kad oro gynybos sistema suveikė, tačiau pripažino, jog jos veikimo algoritmus galima patobulinti. Negavus informacijos iš Lenkijos, ateityje esą būtų galima papildomai apsidrausti ir panašiais atvejais reaguoti kitaip.

Apie galimus algoritmų pakeitimus ketinama kalbėti artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Paklaustas apie galimas sistemines krašto apsaugos organizavimo problemas ir tai, kad per šiuos metus panaudota tik pusė sistemai skirtų lėšų, G. Nausėda sakė norintis daugiau lankstumo ir spartesnio sprendimų priėmimo naudojant dideles krašto apsaugai skiriamas sumas. Pasak jo, esamos problemos nėra slepiamos ir yra žinomos.

Prezidentas kartu pažymėjo, kad net veikiančias oro gynybos sistemas turinčios valstybės ne visada ir ne visur geba viską pastebėti bei sumažinti riziką iki nulio, nors būtent tokio rezultato reikėtų siekti.

Kalbėdamas apie gyventojų perspėjimą, G. Nausėda teigė, kad nereikėtų be pagrindo trikdyti žmonių tuose regionuose, į kuriuos objektas greičiausiai neįskris. Tačiau vietovėse, kurių link juda dronas, turėtų būti reaguojama greičiau. Jo nuomone, pagal objekto trajektoriją taip pat galima numatyti, kuriame Lietuvos regione jis gali atsidurti po 15–20 minučių.

Šalies vadovas pripažino, kad Lietuva kol kas turi gana ribotas priemones tokiems dronams numušti. Vis dėlto turimos priemonės naudojamos, o jų kainos klausimas esą nėra keliamas. Prezidentas priminė, kad naikintuvai jau yra sunaikinę Lietuvos teritorijoje skridusį droną.

Dronas buvo ukrainietiškos kilmės

Spalio 18 d. į Lietuvos oro erdvę pateko ukrainietiškas dronas. Šį kartą jis kirto sieną iš Lenkijos, o ne Baltarusijos pusės. Bepilotis nešė sprogmenis, tačiau gyventojai apie pavojų buvo informuoti praėjus daugiau nei valandai nuo sienos kirtimo.

Dronas nukrito ir sprogo, o jo nuolaužos apgadino vieną automobilį. Šiuo metu tiriama konkreti sprogimo priežastis.

M. Sinkevičius teigė, kad, turimais duomenimis, FPV dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Ukrainos atstovai patvirtino, jog sekmadienį per ataką prarado ryšį su vienu savo dronu, todėl tikėtina, kad tai buvo Lietuvoje nukritęs bepilotis. M. Sinkevičiaus teigimu, abejonių, kad jis gabeno sprogmenis, nėra.

Svarstoma keisti reagavimo algoritmą

Pasak M. Sinkevičiaus, kariuomenės radarai droną pirmą kartą užfiksavo 5.47 val. ryto. Radaro žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos kryptimi, tačiau Lenkijos kariuomenė savo radaruose jokių žymų nebuvo užfiksavusi.

6.02 val. dronas kirto Lietuvos sieną. Jau 6.15 val. Kalvarijos gyventojai pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir pranešti apie garsą, kuris galėjo būti skleidžiamas drono. Vėliau BPC sulaukė ir Marijampolės apskrities gyventojų skambučių.

Oro pavojus paskelbtas tik po 7 val. ryto, praėjus daugiau nei valandai nuo objekto patekimo į Lietuvos teritoriją.

M. Sinkevičius aiškino, kad Lietuva ir Lenkija priklauso tai pačiai Šengeno erdvei. Iki šiol dronai į Lietuvą paprastai patekdavo iš Baltarusijos, o reagavimo į objektus iš priešiškų valstybių algoritmas yra kitoks. Todėl ketinama pradėti konsultacijas dėl veiksmų tais atvejais, kai dronas atskrenda iš Šengeno zonos. Vien radaro žymos nepakanka – reikia įsitikinti, koks tai objektas.

Premjeras taip pat nurodė, kad judančio objekto identifikavimas naikintuvais užtruko. Tačiau jis gavo patikinimą, jog tokiai pačiai situacijai pasikartojus iš tos pačios krypties reakcija greičiausiai būtų tokia pati. Kitaip tariant, savaitgalio įvykių eiga dėl informavimo ar kitų elementų nebūtų pasikeitusi.

Nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį

Sekmadienį, spalio 18 d., po 7 val. ryto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.

Lietuvos kariuomenė įtarė, kad dronas į šalį pateko iš Lenkijos teritorijos. Sudužusio bepiločio nuolaužos aptiktos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.

Taip pat buvo pranešta apie galimą sprogimą, nors tarnybos tuo metu dar nebuvo patvirtinusios, ar dronas gabeno sprogmenį. Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau juo važiavę žmonės nenukentėjo.