Slaugos reforma sėja nerimą: medikai įspėja apie priemokas ir pacientų „cunamį
Šiauliuose gyvenanti Regina jau daugiau nei penkerius metus negali pakilti iš lovos. Moteriai diagnozuota reta genetinė stuburo liga, dėl kurios ji prarado galimybę savarankiškai vaikščioti.
Senjorė pasakojo negalinti žengti nė žingsnio ar išlipti iš lovos ir nematanti, kad jos būklė galėtų pagerėti.
Kasdien jai padeda keturioms valandoms atvykstanti individualios priežiūros darbuotoja. Ji paruošia maistą, sutvarko patalus, pakeičia sauskelnes ir padeda nusiprausti.
Iš viso Regina tokią pagalbą gauna 20 valandų per savaitę. Moteris, kaip ir dauguma priežiūros paslaugomis besinaudojančių senjorų, nori kuo ilgiau likti savo namuose.
Šiaulių maltiečių grupės vadovė Aušra Simonavičiūtė pabrėžė, kad namuose žmogus jaučiasi emociškai saugesnis ir gali ilgiau gyventi jam patikimoje aplinkoje. Pasak jos, kaip sako pati Regina, savos sienos gydo.
Pernai slaugos namuose sulaukė daugiau nei 70 tūkst. žmonių
Medikų teigimu, pagal siūlomą tvarką po gydymo ligoninėje slaugos paslaugos namuose būtų teikiamos ne ilgiau kaip 60 dienų. Specialistai baiminasi, kad laukdamas tolesnės pagalbos žmogus gali likti be jam būtinų paslaugų.
Paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis aiškino, kad dabar paslaugos teikiamos tiek, kiek jų reikia konkrečiam pacientui – metus, dvejus ar trejus. Pagal svarstomus pakeitimus šis laikotarpis būtų sutrumpintas iki 60 dienų.
Klausimų kelia ir būsimas finansavimo modelis. Ilgalaikę priežiūrą planuojama apmokėti iš keturių šaltinių: Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei pačių pacientų lėšų.
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus įspėjo, kad žmonėms gali tekti primokėti. Jo teigimu, daugeliui potencialių pacientų tai būtų sudėtinga, nes jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų, yra pensinio amžiaus ir neturi pakankamų pajamų.
Jūrininkų poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vadovė Ingrida Veitienė sakė, kad kol kas nėra aišku, kokių padarinių pertvarka turėtų pacientams. Šiuo metu, anot jos, galioja aiški sistema, nustatyti terminai ir apmokėjimo tvarka.
Ar pertvarkius sistemą pagalba bus suteikta laiku?
Medikams nerimą kelia ne tik galimos priemokos, bet ir paslaugų laukimo trukmė.
M. Čiurlionis perspėjo, kad po tam tikro laiko poliklinikos gali sulaukti pacientų sugrįžimo „cunamio“.
Medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad dėl planuojamų reformų artimiausiu metu reikės tūkstančių slaugos darbuotojų. Jos vertinimu, gali būti kalbama net apie dešimtis tūkstančių specialistų.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragina nedaryti skubotų išvadų. Pokyčius numatoma įgyvendinti nuo 2029 metų, o diskusijos dėl konkretaus modelio dar nėra baigtos.
Ministras nurodė, kad pagrindinis siekis – užtikrinti, jog slaugos ar globos paslaugas gaunantys pacientai ir klientai viską galėtų gauti vieno langelio principu. Pasak jo, reforma jau kritikuojama, nors šiuo metu dar tik ieškoma tinkamiausio modelio.
L. Kukuraičio teigimu, galutinio sprendimo dėl pacientų priemokų už slaugos paslaugas taip pat dar nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija įstatymo projektą Seimui ketina pateikti dar per šią rudens sesiją.
