Orlen Lietuvai“ gali grėsti viršpelnio mokestis: Sinkevičius įspėja apie poveikį investicijoms ir santykiams su Lenkija

Naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ pritaikytas viršpelnio mokestis galėtų pakeisti santykius su Lenkijos valstybine įmone, Lietuvoje investuojančia beveik milijardą eurų ir sukuriančia daug darbo vietų. Apie tai kalbėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Lenkija anksčiau nusprendė viršpelniu apmokestinti naftos koncernus, o gautomis lėšomis mažinti benzino ir dyzelino kainas. Premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė šio mokesčio pajamas ketina panaudoti naujam degalų kainų mažinimo priemonių paketui finansuoti.

Penktadienį Mažeikiuose žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad Lietuvos valdžia stebi Lenkijos veiksmus, tačiau pabrėžė, jog abiejų šalių santykis su „Orlen“ nėra vienodas. Lietuvoje veikianti gamykla įgyvendina beveik milijardo eurų vertės investicijas, o ateityje jų suma gali viršyti milijardą eurų.

Ministro pirmininko vertinimu, sprendimas investuoti greičiausiai buvo priimtas su ankstesnėmis valdžiomis aptarus būsimą mokestinę aplinką. Todėl dabar įvesti mokestiniai pakeitimai, anot jo, galėtų sukurti kitokį santykį su bendrove.

M. Sinkevičius akcentavo, kad svarstant viršpelnio mokestį būtina vertinti ne vien galimas papildomas biudžeto pajamas. Reikia atsižvelgti ir į „Orlen“ svarbą Lietuvai kaip stambiam darbdaviui, taip pat į tarptautinių santykių bei kaimynystės aspektus.

Premjero teigimu, preliminarūs skaičiavimai dėl galimos finansinės naudos valstybei smarkiai skiriasi. Įplaukų gali visai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.

Šį klausimą toliau analizuoja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė. M. Sinkevičius taip pat ketina situaciją aptarti su įmonės vadovais ir išsiaiškinti, kokių sprendimų planuoja imtis Lenkija.

Lenkijoje viršpelnio mokesčio taikymas „Orlen“ jau buvo sukėlęs politinį konfliktą tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.