Nedarbo išmokų laukia esminė pertvarka: kam pinigus mokės ilgiau ir ką pakeis 22 savaičių riba
Dėl pokyčių tartasi beveik dešimtmetį
„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodė, kad institucija kol kas neturi informacijos, kada ir kaip naujovės bus įgyvendintos bei perkeltos į nacionalinę teisę. Dėl detalesnių paaiškinimų ji rekomendavo kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).
Ministerijos teigimu, prieš ES Tarybai priimant sprendimą pasiūlymui liepos 7 dieną pritarė Europos Parlamentas.
Pakeitimais siekiama palengvinti laisvą žmonių judėjimą Europos Sąjungoje, užtikrinti daugiau teisinio aiškumo gyventojams ir institucijoms, sumažinti administracinę naštą bei supaprastinti taisyklių taikymą.
Darbo kitoje ES šalyje bus galima ieškoti ilgiau
Vienas pagrindinių pakeitimų susijęs su vadinamuoju nedarbo išmokos eksportu. Ši tvarka taikoma asmenims, kurie gauna išmoką vienoje ES valstybėje, tačiau išvyksta ieškoti darbo į kitą Bendrijos šalį.
Iki šiol išmokos mokėjimą tokie gyventojai galėjo išsaugoti tris mėnesius, o tam tikromis aplinkybėmis šis terminas galėjo būti pratęstas dar trims mėnesiams.
Įsigaliojus naujoms taisyklėms, išmokos eksporto laikotarpis sieks šešis mėnesius. Valstybėms narėms taip pat bus leidžiama jį pratęsti iki žmogaus teisės gauti nedarbo išmoką pabaigos.
Tačiau ilgesnis eksporto terminas nepakeis bendros išmokos mokėjimo trukmės. SADM pabrėžia, kad pinigai negalės būti mokami ilgiau, nei numato išmoką skiriančios valstybės teisės aktai. Tikimasi, jog papildomas laikas padidins galimybes susirasti darbą kitoje ES šalyje.
Atsakingą valstybę padės nustatyti 22 savaičių riba
Nauja tvarka bus svarbi ir tiems žmonėms, kurie gyvena vienoje ES valstybėje, bet dirba kitoje. Pasak SADM, nedarbo išmokų taisyklių pertvarka buvo viena sudėtingiausių ir ilgiausiai derintų reformos dalių.
Dabar taikomos išimtys kai kuriais atvejais būdavo aiškinamos nevienodai. Todėl naujosios nuostatos turėtų įtvirtinti aiškius ir pamatuojamus kriterijus, leidžiančius greičiau nustatyti, kuri šalis turi skirti išmoką.
Iki šiol darbo visiškai netekusiems pasienio darbuotojams ją paprastai mokėdavo valstybė, kurioje jie gyvena.
Pagal naująją tvarką bus vertinamas darbo laikotarpis. Jei jis sudarys bent 22 savaites, išmoką turės mokėti valstybė, kurioje žmogus dirbo. Jei laikotarpis bus trumpesnis, išmoką pagal savo įstatymus skirs gyvenamosios vietos valstybė.
ES šalyse sukauptas stažas niekur nedings
Sprendžiant, ar žmogui priklauso nedarbo išmoka, ir toliau bus sudedamas visose ES valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas. SADM pažymi, kad ši nuostata galioja jau dabar.
Taigi 22 savaičių kriterijus nurodys, kuri valstybė atsakinga už išmoką, tačiau asmeniui vis tiek reikės atitikti tos šalies teisės aktuose nustatytas jos skyrimo sąlygas.
Žmogus galės registruotis užimtumo tarnyboje ir gauti užimtumo paslaugas tiek gyvenamojoje valstybėje, tiek šalyje, kurioje dirbo.
Ministerijos pateiktais „Sodros“ duomenimis, 2025 metais, pritaikius išimties taisyklę, nedarbo išmoka buvo paskirta daugiau nei 8,5 tūkst. iš užsienio sugrįžusių žmonių.
Naujovės praktiškai pradės veikti tik po dvejų metų
Reglamento patvirtinimas dar nereiškia, kad pakeistos nedarbo išmokų taisyklės bus pradėtos taikyti nedelsiant.
ES Taryba skelbia, kad reglamentas įsigalios pirmą mėnesio dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Vis dėlto SADM nurodo, kad praktinis naujų nuostatų taikymas prasidės tik pasibaigus maždaug dvejų metų pereinamajam laikotarpiui.
Per šį laiką institucijos turės pasirengti: pritaikyti informacines sistemas, atnaujinti valstybių narių duomenų mainų procesus, peržiūrėti įgyvendinamuosius teisės aktus ir dokumentų formas.
SADM kartu su „Sodra“ planuoja pereinamuoju laikotarpiu aktyviai informuoti bei konsultuoti gyventojus. Apie būsimą tvarką taip pat turės būti pranešta atsakingoms institucijoms, o susiję teisės aktai – atitinkamai pakoreguoti.
