Lietuvos kultūros pasaulį sukrėtė netektis: po sunkios ligos mirė poetas Alfonsas Bukontas

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu paskelbė, kad po ilgos ir sunkios ligos mirė poetas bei vertėjas Alfonsas Bukontas. Jis išėjo eidamas aštuoniasdešimt šeštus metus.

A. Bukontas gimė 1941 m. rugsėjo 11 d. Dapšiuose, Židikų valsčiuje, Mažeikių rajone. 1964 m. Vilniaus universitete jis baigė lietuvių filologijos studijas. Vėliau mokytojavo Rūdiškėse, Trakų rajone, dirbo įvairiose redakcijose, tarp jų – „Literatūros ir meno“ bei „Jaunimo gretų“. Taip pat redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“.

Jo eilėraščiai virto daugiau kaip 100 dainų

Poeto debiutinė knyga „Slenkančios kopos“ buvo išleista 1967 metais. Rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama asmeninės patirties temoms – Holokaustui ir kaime praleistai vaikystei.

Vėliau pasirodė poezijos knygos „Piešiniai ant vandens“ (1972), „Mėnulio takas“ (1977), „Penktas metų laikas“ (1997), „Pirštų atspaudai“ (2011) ir „Dapšių kelio žaltvykslės“ (2014).

Profesorė Viktorija Daujotytė yra pabrėžusi, kad A. Bukontas visa savo esybe buvo giliai įaugęs į gimtąją žemę. Ji padėjo poetui susigrąžinti pasitikėjimą būtimi, o jos žmonės ir kasdienybė užpildė atsivėrusią prarają.

A. Bukonto kūryba išversta į anglų, vokiečių, ukrainų, moldavų, latvių, gruzinų, azerbaidžaniečių, rusų ir kitas kalbas. Lietuvos profesionalūs kompozitoriai pagal jo eilėraščius sukūrė daugiau nei 100 dainų.

Paliko ryškų vertimų ir parengtų leidinių palikimą

A. Bukontas buvo vertinamas ir kaip vertėjas. Jis lietuviškai paskelbė Johanno Wolfgango Goethe’s, Rainerio Marijos Rilke’s, Konstanto Idelfonso Gałczyńskio, Tadeuszo Rózewicziaus, Moišės Kulbako, Avromo Suckeverio, Levo Karsavino ir kitų autorių poezijos vertimų. Taip pat išvertė senovės indų poemą „Bhagavadgyta“.

Poetas sudarė arba parengė ir kitų kūrėjų knygas. 1992 m. išleista Antano Jasmanto eilėraščių knyga „Poezija“, 1995 m. – Fausto Kiršos poema „Pelenai“, o 1997 m. – Moišės Kulbako poema „Vilnius“ jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Pastarasis leidinys pakartotas 2008 m.

2000 m. pasirodė Levo Karsavino rinktinė „Toje akimirkoje – amžinybė“, o 2022 m. – poezijos rinktinė „Nežinoma žemė=Terra incognita“.

Lietuvos rašytojų sąjungos nariu A. Bukontas tapo 1972 metais.

Kūryba įvertinta svarbiais apdovanojimais

Per savo kūrybinį kelią A. Bukontas pelnė daug apdovanojimų. 1979 m. jam skirta Stasio Šimkaus I-ojo laipsnio premija už tekstą Algirdo Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater“. 1993 m. jis gavo Povilo Gaučio premiją už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą.

2000 m. poetui įteikta Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, „Bhagavadgytos“, Levo Karsavino ir Moišės Kulbako poezijos vertimus. 2001 m. jis pelnė „Poezijos pavasario“ prizą už poezijos vertimus į lietuvių kalbą.

2018 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė A. Bukontą apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Informaciją, kada ir kur bus galima atsisveikinti su a. a. Alfonsu Bukontu, ketinama paskelbti artimiausiu metu.