Karo atveju banko sąskaitos gali nepakakti: ekonomistas atskleidė, kiek grynųjų verta turėti namuose

Tarptautinės padėties neapibrėžtumas ir Rusijos tęsiamas plataus masto karas prieš Ukrainą skatina gyventojus galvoti ne vien apie fizinį saugumą, bet ir apie finansinį pasirengimą ekstremalioms aplinkybėms. Vienas svarbiausių klausimų – kaip elgtis su santaupomis, jeigu per krizę laikinai nepavyktų pasiekti banko sąskaitos ar išsiimti grynųjų.

Lenkų ekonomistas ir finansų ekspertas Marcin Iwuć yra apgalvojęs, kaip tokiam scenarijui galėtų pasiruošti jo šeima. Vis dėlto jis ragina vengti skubotų sprendimų. Kaip rašo fakt.pl, svarbiausia turėti lengvai pasiekiamų lėšų, kurios prireikus leistų nedelsiant reaguoti.

Kokio dydžio grynųjų rezervas būtų naudingas?

M. Iwuć pabrėžia, kad pasirengimas galimam karui nereiškia, jog būtina išparduoti turtą arba visas santaupas konvertuoti į užsienio valiutą.

Jo vertinimu, nereikėtų skubiai atsisakyti ilgalaikių investicijų, parduoti nekilnojamojo turto ar visų pinigų keisti į eurus, JAV dolerius arba Šveicarijos frankus. Finansinis planas galimai krizei turi būti racionalus, o ne padiktuotas panikos.

Ekonomistas siūlo sukaupti vadinamąjį evakuacijos fondą. Tai būtų lengvai prieinamos lėšos, kurios ekstremalioje situacijoje padėtų išvykti iš šalies ir pirmuoju laikotarpiu įsigyti būtiniausių dalykų.

Tokio fondo grynųjų rezervas, anot jo, galėtų siekti kelių tūkstančių zlotų, arba maždaug 460–690 eurų. Didžiąją šios sumos dalį jis rekomenduoja laikyti tvirtomis laikomomis valiutomis – eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais.

Vis dėlto vienos visiems tinkamos sumos nėra: rezervo dydis turėtų priklausyti nuo konkretaus žmogaus ar šeimos poreikių.

Anksčiau M. Iwuć yra pateikęs ir savo pavyzdį. Jis laikė apie 8 tūkst. zlotų, arba maždaug 1,8 tūkst. eurų, grynųjų rezervą, kuris būtų skirtas kelioms dienoms, reikalingoms persikelti į kitą vietą.

Vien banknotų namuose neužtektų

Ekonomisto teigimu, pasirengimas ekstremaliai situacijai neturėtų apsiriboti vien namuose saugomais grynaisiais.

Jo planuojamą evakuacijos fondą sudarytų trys pagrindiniai elementai: grynieji pinigai, sąskaita užsienio banke ir nedidelis kiekis fizinio aukso. Užsienio banko sąskaita suteiktų šeimai galimybę naudotis lėšomis net tuomet, jei sutriktų vietinių finansų institucijų veikla.

Ne mažiau svarbi būtų ir banko kortelė, kuria būtų galima atsiskaityti užsienyje bei išsiimti pinigų bankomatuose.

Tokį požiūrį M. Iwuć grindžia asmenine patirtimi. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo šeima kurį laiką buvo priėmusi iš šios šalies atvykusių žmonių. Viena didžiausių jų problemų buvo tai, kad pradžioje jie negalėjo pasinaudoti Ukrainos banke laikytomis santaupomis.

Ši patirtis, anot ekonomisto, parodė, kad svarbus ne tik turimų pinigų kiekis, bet ir reali galimybė krizės metu juos pasiekti.

Kokias dar priemones siūlo ekonomistas?

Be grynųjų ir prieinamos banko sąskaitos, M. Iwuć savo plane numato nedidelį kiekį fizinio aukso. Jis taip pat pasisako už santaupų ir investicijų paskirstymą tarp skirtingų valiutų bei turto rūšių.

Tačiau svarbiausias jo patarimas – nepanikuoti ir dėl galimos krizės impulsyviai nekeisti visos asmeninių finansų struktūros. Pasirengimas turėtų reikšti likvidų rezervą ir iš anksto sudarytą veiksmų planą, o ne skubotus sprendimus.

Taigi finansinio pasirengimo pagrindas būtų greitai pasiekiamos lėšos, dalį jų laikant grynaisiais ir tvirtomis laikomomis valiutomis. Kartu reikėtų turėti alternatyvų būdą naudotis santaupomis, jeigu įprastos finansinės paslaugos taptų laikinai neprieinamos.