Lietuvių šeimos gyvenimas Tenerifėje virto košmaru

Kone ištisus metus saulėtoje Tenerifės saloje praleisdavusios lietuvių šeimos gyvenimas virto skaudžia drama, į kurią buvo priversti įsikišti ne tik Ispanijos policijos pareigūnai, bet ir Ispanijos bei Lietuvos teisėjai.

Už daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos esančiam Kanarų salynui priklausančioje saloje gyvenusių sutuoktinių reikalai susiklostė ne taip, kaip jie buvo suplanavę. Po didelių nesutarimų jauna pora pasuko į skirtingas puses: uždarajai akcinei bendrovei Lietuvoje iki šiol vadovaujantis bei nuosavą verslą Ispanijoje sėkmingai plėtojantis vyras liko gyventi Tenerifėje, o jo sutuoktinė susirinko daiktus ir išvyko – dabar savo ateitį ji nutarė sieti tik su Lietuva.

Dramatiškos poros skyrybos neišvengiamai paliks randą dviem nepilnamečiams vaikams: atsižvelgdamas į vyro teiginius, Tenerifės Aronos teismas net buvo paėmęs jų dokumentus ir uždraudęs išvykti iš salos, o kad teismo sprendimo būtų laikomasi, apie tai buvo informuota ne tik pasienio tarnyba, bet ir vietos bei nacionalinės policijos padaliniai.

Toks teismo sprendimas buvo išduotas skubos tvarka, mat tuo metu tarp sutuoktinių buvo kilę didelių ginčų, nesutarimų dėl vaikų globos ir motina nutarė be teismo leidimo išsivežti vaikus į Lietuvą.

Vėliau paaiškėjo, kad Ispanijoje pasilikti nusprendęs vyras pateikė ne visiškai tikslią informaciją, todėl teisėjams teko panaikinti savo sprendimą ir jame nurodytus draudimus išvykti iš salos. Taigi, po ilgo laukimo į Lietuvą motina grįžo su abiem vaikais – dukra, gimusia Ispanijoje, ir sūnumi, gimusiu Lietuvoje.

Būtent dėl vaikų tarp tėvų kilo didžiulis ginčas, kurio aplinkybes aiškinosi ir Vilniaus teismai. Į juos kreipėsi Lietuvos pilietybę turintis vyras – prašė išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius į, anot jo, jiems įprastos gyvenamosios vietos valstybę – Ispanijos Karalystę.

Teismui dar nepradėjus iš esmės nagrinėti pateikto prašymo, situacija pasikeitė – į Lietuvą grįžęs tėvas pasiėmė iš darželio dukrą, kuriai Lietuvos teismas yra nustatęs gyvenamąją vietą su motina, ir tuojau pat be jokių kliūčių išskrido į Tenerifę. Todėl, vos prasidėjus jo iškeltos civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui, vyras nurodė, kad dabar siekia susigrąžinti ne abu, o tik vieną vaiką – sūnų, gimusį tik šiek tiek daugiau nei prieš metus.

Po konflikto – į skirtingas puses

Lietuvoje bylą sutuoktinei iškėlęs verslininkas teigė, kad po santuokos sudarymo 2020 metais, kai visą pasaulį kaustė koronaviruso epidemija, su žmona persikraustė į Tenerifę. Iš pradžių būstą jiedu nuomojosi, bet nepraėjus nė metams, kai suprato, kad nebenori grįžti į gimtinę, nutarė įsigyti nuosavą butą. Pora susitvarkė visus dokumentus ir dar po metų Tenerifės pietuose deklaravo savo gyvenamąją vietą. Čia buvo užregistruotas ir pirmasis poros vaikas – mergaitė, gimusi Ispanijoje.

Vėliau sutuoktiniai susilaukė dar vieno vaiko. Jis gimė Lietuvoje, tačiau apie skyrybas tada nė vienas negalvojo ir savo ateitį siejo su Ispanija, todėl praėjusių metų pabaigoje ir antro vaiko gyvenamąją vietą deklaravo Tenerifėje.

„Ispaniją laikėme savo darbo, socialinio ir šeimos gyvenimo centru, į Lietuvą grįždavome tik laikinai – atostogų ar šiltuoju metų laiku, o šeimos gyvenimas buvo siejamas su Ispanija, – teismui nurodė bylą iškėlęs vyras. – Mūsų dukra gimė Ispanijoje, ten augo, lankė ispanišką darželį, vėliau pradėjo lankyti ispanišką valstybinę mokyklą. Net laikinai būdama Lietuvoje, į kurią buvome atvykę dėl sūnaus gimimo, dukra kelis mėnesius lankė privatų trikalbį darželį, kuriame buvo ugdoma ir ispanų kalba. Norėjome, kad būtų išlaikytas vaiko ryšys su Ispanijos kalbine ir socialine aplinka.“

Maždaug mėnesį mergaitė praleido ir valstybiniame vaikų darželyje. Su jo vadovybe buvo sutarta, kad čia nepilnametei bus „saugoma“ vieta – esą tik dėl to, kad vasarą, kai laikinai atvyks į Lietuvą, galėtų čia apsilankyti.

„Kai mums Lietuvoje gimė sūnus, po vasaros atostogų visi kartu grįžome į Tenerifę, čia deklaravome jo gyvenamąją vietą, vaikas turėjo Ispanijos privatų sveikatos draudimą, lankėsi sveikatos įstaigoje pas pediatrą, buvo skiepijamas“, – tvirtino tėvas.

Nepraėjus nė mėnesiui, kai sutuoktiniai su vaikais atskrido į Tenerifę, tarp jų kilo skaudžiomis skyrybomis pasibaigęs konfliktas: moteris išsikraustė gyventi į nuomojamą butą.

„Aš dengiau jo nuomos išlaidas“, – pabrėžė vyras.

Anot jo, netrukus sutuoktinė pareiškė norą nutraukti santuoką ir dėl to kreipėsi į Ispanijos Aronos teismą. Teismo ji prašė išduoti leidimą išsivežti vaikus į Lietuvą, bet jis moters prašymo nepriėmė dėl procedūrinių trūkumų ir išankstinių derybų reikalavimo nesilaikymo.

„Kovo mėnesį sutuoktinė be mano žinios ir teismo leidimo bandė slapta išvežti vaikus, bet nacionalinės policijos pareigūnai sustabdė ją oro uoste, todėl tą pačią dieną skubos tvarka Ispanijos teismo sprendimu buvo uždrausta nepilnamečiams vaikams išvykti iš Ispanijos teritorijos, taip pat buvo nurodyta paimti ir teisme deponuoti nepilnamečių vaikų pasus, jiems buvo uždrausta išduoti naujus kelionės dokumentus. Apie tai buvo informuota Nacionalinė policija, Civilinė gvardija ir pasienio postai.“

Motina su vaikais vis tiek išskrido

Visgi po dviejų mėnesių Aronos teismo sprendime nurodyti draudimai buvo panaikinti – tai lėmė galutinė ir neskundžiama nutartis, kurioje, anot vaikų tėvo, be kita ko, nurodoma, kad „šių priemonių panaikinimas nereiškia, jog kuriam nors iš tėvų suteikiama teisė vienašališkai spręsti dėl galutinio nepilnamečių gyvenamosios vietos pakeitimo“.

Vyras nurodė, kad kovo pabaigoje buvo baigtos Ispanijos įstatymais numatytos ir skyrybų procesą inicijuojantiems sutuoktiniams privalomos mediacijos procedūros, todėl jis, nieko nelaukdamas, Aronos pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir teisių į vaikų globą bei išlaikymą.

Kaip teigia vyras, į Lietuvą sutuoktinė su vaikais išskrido slapta, negavusi jo sutikimo ir taip pasielgė gegužės pabaigoje – dar neįvykus net pirmajam teismo posėdžiui.

„Išvykimo metu dukrai iki mokslo metų Ispanijoje pabaigos buvo likusios kelios savaitės, todėl motina be mano žinios ir sutikimo nutraukė dukters mokymąsi Ispanijoje, išvyko tik su rankiniu bagažu, palikdama visus nepilnamečių vaikų daiktus Ispanijoje“, – nurodė vyras ir pridūrė, kad Tenerifės ugdymo įstaigos administracijai sutuoktinė nurodė, esą jos dukra čia daugiau nesilankys, nes visam laikui išvyksta iš Ispanijos.

„Dėl šio išvykimo vaikas negalėjo dalyvauti mokslo metų pabaigos renginyje, o aš neturėjau galimybės kartu atšvęsti jos gimtadienio“, – teismui aiškino tėvas.

Dėl to, kad motina į Lietuvą išsivežė vaikus, tėvas Ispanijos policijai pateikė pareiškimą dėl esą neteisėto vaikų išvežimo iš Ispanijos: „Vaikų motinai nedaviau sutikimo išvežti vaikus į Lietuvą ar pakeisti jų įprastinę gyvenamąją vietą, priešingai – ėmiausi aktyvių teisinių veiksmų, kad vaikai nebūtų išvežti iš Ispanijos.“

Tik dėl vaikų atskrido į Lietuvą

„Po vaikų išvežimo faktiškai netekau galimybės reguliariai, savarankiškai ir visavertiškai su jais bendrauti, nes, nepaisant nuolatinių mano prašymų ir aktyvių pastangų palaikyti ryšį, motina bendravimą sistemingai ribojo“, – nurodė vyras teismui ir paaiškino, kad su dukra telefonu bendravo tik kelis kartus po keliolika minučių, be to, pokalbiuose dalyvavo ir juos kontroliavo mergaitės motina.

„Su sūnumi išvis neturėjau galimybės pabendrauti nuotoliniu būdu, nes jis dar per mažas, – teigė tėvas. – Todėl, norėdamas pamatyti vaikus, specialiai atskridau į Lietuvą su jais susitikti ir išsaugoti artimą ryšį, bet net ir tuomet man nebuvo sudaryta sąlygų reguliariai ir savarankiškai leisti laiką su vaikais – su dukra savarankiškai pavyko pabendrauti vos kelis kartus: vieną kartą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vieną kartą vežant ją iš gimnastikos užsiėmimo pas vaikų mamą ir vieną kartą mieste, kai motina su mažamečiu sūnumi ir draugėmis buvo bare.“

Pasak jo, kai į konfliktą įsikišo vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai, įvyko dar keli susitikimai.

„Bet tai vyko tik vaikų motinos parinktoje vietoje ir jos nustatytomis sąlygomis“, – nurodė vyras ir patikino, kad dėl to, jog motina nuolatos ribojo bendravimą, buvo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, taip pat ne kartą teko kviesti policiją ir į šią labai jautrią situaciją įtraukti vaiko teisių apsaugos specialistus.

Kovą dėl vaikų jų motinai paskelbęs vyras tikino, kad abiejų nepilnamečių „įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta iki jų neteisėto išvežimo į Lietuvą buvo Ispanija“, todėl vaikų išvežimas buvo neteisėtas gyvenamosios vietos pakeitimas.

Jis taip pat akcentavo, kad visą laiką aktyviai prisidėjo prie vaikų auklėjimo ir priežiūros, yra užmezgęs su jais glaudų ryšį ir net tada, kai po nesutarimų su žmona pradėjo gyventi atskirai, dukros globą dalinosi per pusę.

„Esu rūpestingas tėvas ir, jeigu vaikai būtų grąžinti į Ispaniją, galėčiau visapusiškai jais pasirūpinti, atsižvelgdamas į jų interesus“, – nurodė vyras ir dar kartą pabrėžė, kad brolis su seserimi turėtų gyventi Ispanijoje, nes tai – įprastinė jų gyvenamosios vietos valstybė.

Be to, jo teigimu, jeigu vaikai būtų grąžinti į Ispaniją, būtų užtikrintas jų stabilumas, saugumas ir visapusiška priežiūra.

„Čia turiu būstą, dirbu, turiu galimybes pasirūpinti vaikais, o Ispanijos teisme jau vyksta procesas dėl vaikų globos, gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimų“, – teigė vyras ir pabrėžė, kad verslą vysto Ispanijoje, nes Lietuvoje registruotos jo bendrovės didžioji kapitalo dalis yra investuota į Tenerifėje esančius nekilnojamojo turto objektus.

Jis taip pat piktinosi, kad sutuoktinė Lietuvoje kreipėsi į teismą ir pateikė jam neteisingus duomenis – nurodė, kad „mūsų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje“: „Todėl teismas nutarė mano atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta Lietuvoje su jų motina.“

Motina: mes neplanavome gyventi Tenerifėje

Vaikų motinos teismui išdėstyta poziciją skiriasi nuo tos, kurią pristatė vis dar oficialus jos sutuoktinis. Anot jos, šeima Tenerifėje gyvendavo tik laikinai – šaltojo sezono Lietuvoje metu. Tai, anot jos, puikiai žino ir vaikų tėvas.

Moteris taip pat pabrėžė, kad sutuoktinį nutarė palikti dėl to, kad jis panaudojo smurtą – apie tai esą buvo informuota ir Ispanijos policija; ji iki šiol atlieka tyrimą.

„Po konflikto buvau priversta su vaikais išsikraustyti į kitus apartamentus ir nuo to momento mes visą laiką gyvenome atskirai, bet būtent tada sutuoktinis ir nutarė įrodyti, kad vaikai neva nuolat gyveno Ispanijoje, todėl ir negali būti išvežti į Lietuvą“, – aiškino moteris.

Ji pripažino, kad, sutuoktiniui pradėjus teisminį procesą Tenerifėje, teismas skubos tvarka buvo skyręs draudimą išvežti vaikus iš Ispanijos, tačiau vėliau Ispanijos teisėjai tokį draudimą panaikino, nes buvo nustatyta, kad sutuoktiniai nebuvo išreiškę noro ilgiau nei pusę metų užsibūti Ispanijoje – gyvendavo čia tik šaltuoju metų laikotarpiu.

„Visų šeimos narių gyvenamąją vietą vyras deklaravo administraciniais ir finansiniais tikslais, siekdamas pasinaudoti Ispanijoje taikomomis lengvatomis, tačiau vien gyvenamosios vietos deklaravimas ir rezidento pažymėjimo gavimas savaime nepatvirtina įprastinės vaikų gyvenamosios vietos perkėlimo į kitą valstybę“, – akcentavo ji.

Jos teigimu, nors dukra gimė Ispanijoje, tačiau buvo įtraukta į Lietuvoje sudaromus ugdytinių sąrašus, o ugdymo įstaigai, nors jos ir nelankė, buvo atliekami mokėjimai, todėl ji iki šiol yra ikimokyklinės ugdymo įstaigos auklėtinė.

„Šeimos išvykas į Ispaniją sutuoktinis laikė komandiruotėmis užsienyje – tai patvirtina ne tik mūsų, bet ir jo susirašinėjimai su jo vadovaujamos bendrovės finansininku. Vis dėlto komandiruočių metu atlikti mokėjimai ugdymo įstaigai už dukros išlaikymą darželyje rodo, jog šeima yra susijusi su Lietuva ir siekė užtikrinti ugdymo tęstinumą bei nuoseklumą Lietuvoje“, – teigė moters ir papildomai paminėjo vaikų medicininių dokumentų išrašus, taip pat patvirtinančius, kad jų medicininė priežiūra buvo nuosekliai vykdoma Lietuvoje.

Moteris pabrėžė, kad vaikų atvykimas į Lietuvą buvo teisėtas, o sutuoktinis iš Tenerifės čia atskrido tik paskutinę liepos dieną, todėl neprisidėjo prie vaikų priežiūros ir auklėjimo, be to, iki šiol nėra užmezgęs glaudaus ryšio su sūnumi.

„Manau, kad sutuoktinis nepateikė duomenų, kad, vaikus grąžinus į Ispaniją, tėvas galės užtikrinti jiems vystytis saugią aplinką“, – teigė ji.

Vaiko teisių specialistai: gavome net 19 skundų

Apie tėvų nesutarimus dėl vaikų puikiai žino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai. Jie pažymėjo, kad iš vaikų tėvo yra gavę net 19 pranešimų apie galimus nepilnamečių vaikų teisių ar geriausių interesų pažeidimus.

„Visi pranešimai gauti dėl vaikų galimai neteisėto atvežimo į Lietuvos Respubliką“, – nurodė tarnybos specialistai.

Jų teigimu, vos tik motina su vaikais grįžo į Lietuvą ir buvo gauti tėvo pranešimai, buvo nuspręsta šeimai taikyti atvejo vadybą.

„Motina su vaikais gyvena bute, kuris priklauso jos motinai, – nurodė vaiko teisių specialistai. – Bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, namai aprūpinti visais reikalingais baldais ir buitine technika. Vaikų motina nurodė, kad šeima nuolat gyvena Lietuvoje, o į Ispaniją išvyksta tik šaltuoju metų laiku. Be to, Ispanijos Aronos pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog šalys Ispanijoje siekė gyventi ne ilgiau kaip 182 dienas, vaikai neturi Ispanijos valstybinės sveikatos kortelės, o dukra yra registruota ugdymo įstaigose Ispanijoje ir Lietuvoje. Ispanijos teismas pažymėjo, kad iš byloje surinktų duomenų negalima teigti, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl ir mūsų tarnyba negali vienareikšmiškai teigti, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Ispanija.“

Anot specialistų, Tenerifėje gyvenantis tėvas liepos 31 d. atvyko į dukros ugdymo įstaigą ir pasiėmė vaiką su savimi.

„Vaikas iki šiol yra su tėvu ir tėvas atsisako atiduoti vaiką motinai“, – nurodė tarnybos atstovai.

Teisėjai: Tenerifėje šeima gyveno tik žiemą

Šią itin jautrią šeimos dramą jau išnagrinėjo dviejų instancijų teismai. Remiantis jų nutarimu, nagrinėti tėvo reikalavimo grąžinti į Ispaniją dukrą jau nebegalima, nes, ją išsivežęs, šio reikalavimo jis atsisakė, o prašymas grąžinti į Ispaniją mažametį sūnų negali būti tenkinamas.

Pasak teisėjų, berniukas gimė Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, o jo išvykimą iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui tėvas deklaravo tik vasarį, kai šis jau daugiau kaip du mėnesius gyveno nuomojamame būste kartu su motina.

„Dėl itin jauno amžiaus spręsti apie vaiko integravimąsi į socialinę aplinką nėra pagrindo, abiejose valstybėse jis yra praleidęs panašų laikotarpį – apie 7 mėnesius, vaikas nuo pat gimimo gyveno kartu su mama“, – nurodė teisėjai. Teismo teigimu, tėvams nustojus gyventi kartu, vaiko ryšys su tėvu nenutrūko, tačiau, atsižvelgiant į itin jauną vaiko amžių ir nuolatinį buvimą šalia motinos, nekyla abejonių dėl didesnio jo prisirišimo prie visada greta buvusios motinos.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja, kad berniuko gyvenamąja vieta laikytina motinos nuolatinė gyvenamoji vieta.

„Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šeiminį gyvenimą sutuoktiniai kūrė dviejose valstybėse – tai patvirtina ir į bylą įtrauktas gausus šalių susirašinėjimas, ir šeimos nuotraukos“, – teigiama teismo sprendime.

Taip pat nebuvo paneigti motinos teiginiai, kad iki pat lapkričio mėnesį kilusio konflikto nuolatine gyvenamąja vieta šeima laikė Lietuvą.

„Tiek vaikams, tiek tėvams Lietuvos valstybės garantuojamos medicinos paslaugos buvo teikiamos ir Lietuvoje, dukra abiejų tėvų suderinta valia lankė ugdymo įstaigą ir Lietuvoje, šeima Lietuvoje taip pat turėjo nekilnojamąjį turtą – namą, kuriame buvo deklaruota visos šeimos gyvenamoji vieta“, – išvardijo teisėjai ir pabrėžė, kad šeima naudojosi Lietuvoje teikiamomis socialinėmis garantijomis, nes motinai nepertraukiamai buvo mokamos valstybės skiriamos vaiko išmokos.

Berniukui geriausia augti su mama

Teismo sprendime nurodoma ir tai, kad vaikų tėvui priklausanti uždaroji akcinė bendrovė užregistruota Lietuvoje, o tuo laiku, kai jis būdavo Ispanijoje, jo darbas buvo įforminamas kaip komandiruotė, be to, gyvendama Tenerifėje šeima naudojosi tik rezidento Ispanijoje statuso teikiamomis privilegijomis, nes nebuvo aiškiai išreiškę valios atsisakyti Lietuvos Respublikos piliečio ir nuolatinio gyventojo statuso bei su šiuo statusu susijusių teisių.

Be to, Vilniaus teisėjų teigimu, kolegos iš Tenerifės teismo konstatavo, kad abu tėvai ir jų vaikai yra Lietuvos piliečiai, turintys asmeninius ir šeiminius ryšius su Lietuva, kurioje jie turi gyvenamąją vietą ir kurioje gyvena jų artimieji.

„Iš pateiktų įrodymų Ispanijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Ispanijoje yra nuolatinė, ypač atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečiai vaikai neturi Ispanijos valstybinės sveikatos kortelės, o dukra įregistruota tiek Lietuvos, tiek Tenerifės švietimo įstaigose, nors dar nėra privalomojo mokyklinio amžiaus“, – teigiama sprendime ir priduriama, kad Ispanijos teismas, remdamasis jam pateiktu sutuoktinių susirašinėjimu, nustatė, kad šie yra išreiškę norą neužsibūti Ispanijoje ilgiau nei 182 dienas, todėl negalima laikyti, jog nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje.

Pasak teismo, nors tėvo globos teisių įgyvendinimas šiuo atveju pareikalaus papildomų pastangų, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą sūnaus ir tėvo interesų balansą, prioritetas suteiktinas vaiko, kaip socialiai jautresnio ir pažeidžiamesnio subjekto, interesų apsaugai.

„Atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo nepertraukiamą ryšį su motina, labiausiai vaiko interesus atitinka jo buvimas su motina įprastoje, artimoje ir saugioje aplinkoje“, – teigė teisėjai ir akcentavo, kad nepilnamečius vaikus – brolį ir seserį – vieną nuo kito atskyrė ne motina, o būtent tėvas.

„Nelaukdamas teismo sprendimo, be motinos, su kuria Lietuvos teismas yra nustatęs dukros gyvenamąją vietą, žinios jis išsivežė dukrą į Tenerifę“, – pažymima sprendime.

Anot teisėjų, nustačius, kad Ispanija nebuvo nepilnamečio berniuko nuolatinė gyvenamoji vieta, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog jo grįžimas į kilmės valstybę – Lietuvą, kurioje šis praleido panašų laikotarpį kaip Tenerifėje, Ispanijoje, yra neteisėtas vaiko išvežimas net pagal Hagos konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką.FacebookX (Twitter)WhatsAppTelegram