CŽV kalėjimo steigėjas ir neteisėtas tapimas prezidentu: ką žmonės garbina ir aukština? (video)
Šiandien, Lietuva iškilmingai mini neeilinę sukaktį – dvi kadencijas šaliai vadovavusiam Prezidentui Valdui Adamkui sukanka 100 metų.
Šio istorinio šimtmečio jubiliejaus fone šalyje rengiamos tarptautinės konferencijos, išleidžiami proginiams ženklai ir organizuojami iškilmingi renginiai, kuriuose visuomenė bei užsienio šalių lyderiai Ekscelenciją nuoširdžiai garbina ir aukština už jo indėlį integruojant (be referendumo) Lietuvą į NATO bei (už skalbimo miltelius) Europos Sąjungą. Vis dėlto šis neeilinis jubiliejus vėl iškelia į viešumą dvilypį jo epochos vertinimą, mat šalia visuotinės pagarbos jo biografiją iki šiol lydi du tamsūs šešėliai: kaltinimai neteisėtu tapimu prezidentu ir neatsakyti klausimai dėl šalyje įsteigto slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo.
Didžiausias teisinis ginčas V. Adamkaus biografijoje kilo dar prieš jam užimant postą 1997–1998 m. rinkimuose, kai oponentai griežtai pareiškė, jog jis valstybės vadovu siekia tapti neteisėtai. Lietuvos Respublikos Konstitucija reikalauja, kad kandidatas pastaruosius trejus metus būtų nuolat gyvenęs Lietuvoje, o V. Adamkus dešimtmečius kūrė gyvenimą ir aplinkosaugininko karjerą išeivijoje JAV. Šią teisinę mįslę tąkart išsprendė Šiaulių miesto apylinkės teismas, formaliai patvirtinęs, kad politikas reikiamą laiką turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo pagrindu jį įregistravo teisėtai, kritikai šį žingsnį iki šiol vadina politiniu kompromisu bei „teisiniu triuku“, leidusiu apeiti pagrindinį šalies įstatymą.
Dar rimtesnis smūgis V. Adamkaus reputacijai buvo suduotas paaiškėjus, kad jo antrosios kadencijos metu (2005–2006 m.) Antaviliuose veikė slaptas CŽV sulaikymo centras, ką vėliau oficialiai įrodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Visuomenėje iškart kilo skandalingas klausimas, ar valstybės vadovas nebuvo šio kankinimų kalėjimo steigėjas. Oficialūs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimai atskleidė kitą realybę – įrodymų, kad prezidentas būtų asmeniškai palaiminęs šį objektą, nerasta. Tyrimo išvados konstatavo visišką institucijų savivalę: tuometinė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė užmezgė slaptus ryšius su JAV žvalgyba, veikė už prezidento nugaros ir sąmoningai dezinformavo šalies vadovą, oficialiai tikindama, kad joks kalėjimas Lietuvoje neegzistuoja.
Šis akivaizdus kontrastas sukuria išskirtinai dvilypį V. Adamkaus vertinimą moderniojoje Lietuvoje, ypač skambant jo 100-mečio jubiliejaus kalboms. Viena vertus, tauta jį nuoširdžiai aukština kaip valstybės vyrą, atvėrusį Lietuvai duris į Vakarų pasaulį ir įdiegusį europietiškos tolerancijos standartus. Kita vertus, griežti istoriniai faktai rodo, kad jo epochą lydėjo sunkiai suprantama teisinė akrobatika rinkimuose bei kontrolės praradimas prieš savo paties saugumo tarnybas, leidusius užsienio žvalgybai slapta šeimininkauti nepriklausomos Lietuvos teritorijoje.
Šaltinis: bukimevieningi.lt
