Sunki liga Orijaus Gasanovo nesustabdo: medikų rekomendacijų nepaisantis keliautojas atskleidė savo gyvenimo taisyklę

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje surengtas susitikimas su kelionių žurnalistu, laidų vedėju ir knygų autoriumi Orijumi Gasanovu.

Viešėdamas Klaipėdoje jis pasakojo apie profesinį kelią, neslopstantį smalsumą, kelionių užkulisius ir sveikatos problemas. Svečias taip pat dalijosi pamokomis, kurias gavo bendraudamas su žmonėmis įvairiose pasaulio vietose.

Poilsis jam svetimas

Paklaustas, ar moka sustoti ir pailsėti, O. Gasanovas pripažino, kad pasyvus gyvenimas jo netraukia. Jis nesijaučia itin pavargęs ir mano, jog veikti visuomet įdomiau nei nieko nedaryti.

Žurnalistui sunku suprasti žmones, kurie sako neturintys kuo užsiimti. Save jis apibūdino kaip itin, kartais net pernelyg smalsų žmogų, o viena didžiausių jo baimių būtų likti be pašnekovų.

Profesinę veiklą O. Gasanovas pradėjo būdamas vienuolikos metų, kai tapo jaunuoju žurnalistu. Nuo tada jis dirba tą patį darbą, tačiau dažniausiai vienu metu turi kelias veiklas.

Toks įprotis atsirado sulaukus 18 metų ir pasiėmus būsto paskolą. Tais pačiais metais Europoje prasidėjo finansų krizė, todėl kilo nerimas, kas nutiktų netekus darbo. Keli pajamų šaltiniai jam iki šiol suteikia psichologinio saugumo, nors žurnalistas pabrėžė daug dirbantis ir todėl, kad jam tai patinka.

Kur lietuviai ieško būsto atostogoms?

Pasak O. Gasanovo, pagrindinė valstybė, kurioje lietuviai perka nekilnojamąjį turtą, yra Ispanija. Juos domina įvairūs šios šalies miestai ir salos. Kita populiari kryptis – Italija.

Žurnalisto teigimu, Italijoje nekilnojamasis turtas yra pigesnis nei Ispanijoje. Būstų prie jūros ar tiesiai ant jos kranto kainos prasideda nuo 35 tūkst. eurų už butą.

Nors laidose apie užsienyje nekilnojamąjį turtą įsigyjančius lietuvius matyti daug prabangos, filmavimo užkulisiai gali sukelti ir nemalonių jausmų. Klausantis pasakojimų, kaip lengvai žmonės viską nusiperka, galima pasijusti itin vargingai.

Vis dėlto O. Gasanovas ragino savęs nelyginti su kitais ir nemanyti, kad kažkas būtinai yra geresnis ar sėkmingesnis. Visuomet atsiras laimingesnių ir daugiau pasiekusių žmonių, tačiau įsigilinus dažnai paaiškėja, kad jų gyvenimas nėra toks tobulas, koks atrodo iš pradžių.

Kalbėdamas apie verslumą jis didžiausiomis kliūtimis įvardijo tingėjimą ir baimę. Daug sumanymų taip ir lieka neįgyvendinti, nes žmonės išsigąsta, kad jų idėjos bus niekam nereikalingos, o entuziazmą neretai užgesina aplinkiniai.

O. Gasanovas ragino daugiau daryti ir neeikvoti laiko. Jo pastebėjimu, kai kuriems žmonėms pavyksta būtent todėl, kad jie pernelyg ilgai neskaičiuoja rizikos ir nesvarsto, kas nutiks rytoj – tiesiog pradeda veikti, kol kiti nedaro nieko.

Atvirukų vaizdai slepia kitokią tikrovę

Rodydamas kelionių skaidres žurnalistas atskleidė ir mažiau patrauklią populiarių pasaulio vietų pusę.

Balio sala Indonezijoje. Pasak jo, nuo turistų kenčiančią salą kausto nuolatinės transporto spūstys. Karštis joje primena tvankią pirtį, o jį dar sunkiau pakelti dėl itin didelės drėgmės.

Maya Bay paplūdimys Tailande. Į vandenį negalima bristi išsitepus kremu nuo saulės, nes vietos gamta jau yra smarkiai nukentėjusi nuo žmonių naudojamų kremų ir šlapimo. Norint nusifotografuoti taip pat tenka laukti ilgoje eilėje, nes už nugaros būriuojasi minia.

Mafuši sala Maldyvuose. O. Gasanovo teigimu, ten galima atostogauti pigiau nei Klaipėdoje. Tačiau sala turi ir trūkumų – joje įsikūrę kalėjimas, sąvartynas bei vaikų namai.

Zabaleen rajonas Egipte. Prieš kelionę žurnalistas buvo įspėtas, kad vadinamųjų šiukšlių žmonių gyvenama vieta bus baugi ir pavojinga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad skurdas ir gyvenimas tarp atliekų savaime nereiškia, jog tenykščiai žmonės yra blogi ar pavojingi.

Nuo meilės miltelių iki nuotakų turgaus

Kelionių skaidrėse netrūko ir neįprastų kitų šalių papročių. O. Gasanovas pasakojo, kad Meksikoje populiarūs įvairūs laimės eliksyrai. Jei vyras turi meilužę, moterys gali nupirkti specialių miltelių, paberti jų į vyro batus ir tikėtis, kad konkurentė nuo jo atstos.

Šanchajuje kiekvieną savaitgalį rengiamas nuotakų turgus. Tėvai sustato skėčius ir ant jų surašo informaciją apie savo vaikus – ūgį, svorį, atlyginimą, turimą butą ar automobilį. Anot žurnalisto, europietis ar amerikietis ten sulauktų itin didelio kinių dėmesio.

Šio turgaus tikslas – padėti ištekinti vyresnes nei 25 metų vienišas moteris, kurios Kinijoje jau laikomos „senmergėmis“. Už tai mokėti nereikia.

Kenijoje turistėms rengiami masajų genties jaunuolių pasirodymai. Maždaug 18–25 metų vaikinai išsirikiuoja ir šokinėja į orą – aukščiau pašokęs laikomas pranašesniu. Pagal pasirodymą turistės gali išsirinkti tinkamiausią jaunuolį, kartu pasivaikščioti ar net parsivežti jį į Lietuvą.

Peiliais grasinę vyrai buvo sustabdyti klausimu

Pavojingiausią savo gyvenimo situaciją O. Gasanovas patyrė ne tolimoje egzotiškoje valstybėje, o Rumunijoje. Prie jo priėjo peiliais ginkluoti vyrai, kurių burnose žibėjo auksiniai dantys.

Žurnalistas sureagavo netikėtai – pagyrė vieno iš vyrų peilį ir pasidomėjo, kur jis pirktas. Užpuolimo grėsmė išnyko, o O. Gasanovas toliau klausinėjo, kiek peilis kainavo. Taip jam pavyko išvengti pavojaus.

Nors keliautojas nebijo vykti ir į rizikingas vietas, kai kurių šalių jam pataria vengti net kolegos. Dėl charakterio, polinkio juokauti ir didelio smalsumo jam esą būtų pavojinga lankytis Šiaurės Korėjoje.

Kiti žurnalistai taip pat rekomendavo kurį laiką nevykti į Rusiją. O. Gasanovo teigimu, Vakarų spaudoje net buvo rašoma, kad ten jam norima sulaužyti nosį, todėl kolegos patarė šioje šalyje kol kas nesirodyti.

Sunki astma jo gyvenimo tempo nepakeitė

Kalbėdamas apie sveikatą O. Gasanovas sakė turintis tiek ligų, kad jas išgirdę kiti galėtų pasijusti labai sveiki. Neįgalumo pažymėjimą jis turėjo jau būdamas vienuolikos metų, o viena jo diagnozių – labai sunkios formos astma. Žurnalistas pridūrė, kad tai tik dalis sveikatos problemų.

Nors gydytojai nebūtinai rekomenduotų jam tiek daug keliauti, O. Gasanovas savo gyvenimo būdo keisti neketina. Jis teigė iki paskutinės sekundės norintis gyventi būtent taip, nes laimingas jaučiasi tuomet, kai aplink vyksta daug dalykų. Netikėtos mirties atveju jis, anot paties žurnalisto, išeitų laimingas.

Susitikimo dalyvius jis ragino neatsisakyti kelionių vien dėl užsienio kalbų nemokėjimo. O. Gasanovo įsitikinimu, svarbiausia pasaulio kalba yra ne anglų ar kinų, bet gestai.

Jis tai vadina šypsenos kalba: jei žmogus yra draugiškai nusiteikęs, šypsosi ir nebijo gestikuliuoti, susikalbėti gali beveik bet kurioje pasaulio vietoje.