Dyzelinas gali šokti iki 3 eurų: tikrasis smūgis gyventojų piniginėms slypi kitur

Dyzelino litras Lietuvoje trumpam gali pabrangti iki 3 eurų, tačiau gyventojams dar skaudžiau gali smogti dujų kainų augimas. Prognozuojama, kad šaltą žiemą dujos gali kainuoti 100 eurų už megavatvalandę, o tai didintų ir elektros bei šildymo kainas.

Apie padėtį energijos rinkose naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

JAV ir Rusijos susitarimo poveikis gali būti menkas

Vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimą dėl naftos tiekimo, A. Izgorodinas teigė nesitikintis reikšmingo poveikio Amerikos naftos kainai.

Ekonomisto skaičiavimais, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, nauji kroviniai iš Rusijos patenkintų apie 4 proc. JAV mažmeninės naftos prekybos apyvartos. Tai nėra visiškai nereikšmingas kiekis, tačiau jo nepakaktų padėčiai iš esmės pakeisti.

Be to, lieka neaišku, ar Rusija apskritai sugebės pristatyti net ir tokį kiekį. Šalies energetikos infrastruktūra toliau atakuojama, o vidaus rinkoje padėtis sudėtinga – dyzelino ir benzino tiekimo problemų kilo net Maskvoje.

A. Izgorodinas neatmetė, kad susitarime įvardyti skaičiai gali būti nepagrįsti ir realus tiekimas sieks ne 4 proc., o, pavyzdžiui, tik 1 proc. Jo vertinimu, net ir 4 proc. nepakaktų JAV dyzelino kainoms fundamentaliai pakeisti.

Po žinios apie susitarimą dyzelinas šiek tiek atpigo, tačiau ekonomistas tai vadino laikinu reiškiniu. Prieš pat rinkimus degalai, jo manymu, vėl gali pabrangti.

Hormūzo sąsiaurio greitai apeiti nepavyks

Kalbėdamas apie padėtį Hormūzo sąsiauryje, ekonomistas pažymėjo, kad išsipildė anksčiau numatytas scenarijus – alternatyvaus kelio greitai rasti nepavyko.

Teigiama žinia yra ta, kad Artimųjų Rytų valstybėse atsigauna naftos gavyba. Vis dėlto išgabenti išgautą žaliavą išlieka itin sudėtinga. Saudo Arabija vasarą gana sėkmingai mėgino apeiti Hormūzo sąsiaurį ir taip išsprendė apie 20 proc. visos problemos.

Tačiau dabar hučiai sėkmingai atakuoja Saudo Arabijos vamzdyną, todėl šalis patiria didelių nuostolių. A. Izgorodino nuomone, Artimųjų Rytų valstybės investuos į alternatyvius maršrutus, bet rezultatų galima tikėtis ne artimiausiomis dienomis, o per dvejus ar trejus metus.

Rinkos dalyviai taip pat netiki greita konflikto pabaiga. Tikimybė, kad Hormūzo sąsiauris bus atidarytas iki metų pabaigos, šiuo metu vertinama vos 11 proc. Net kalbant apie kitų metų pavasarį ar vasarą, ši tikimybė tebėra gerokai mažesnė nei 50 proc.

A. Izgorodinas sutiko, kad konfliktas gali užsitęsti iki pavasario ar net vasaros. Kitų metų vasarą pasauliniai naftos rezervai gali būti ištuštinti, o tai galėtų paskatinti rimtas Irano ir JAV derybas.

Iranas galėtų nutraukti atakas ir atverti Hormūzo sąsiaurį kad ir kitą dieną, tačiau viskas priklausytų nuo JAV pasiūlymo – kokios sankcijos būtų panaikintos ir kiek lėšų būtų skirta atstatymui.

Po JAV rinkimų neatmetama nauja karinė operacija

A. Izgorodino teigimu, svarbus veiksnys bus JAV vidurio kadencijos rinkimai, per kuriuos bus perrenkama dalis Kongreso. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad Donaldas Trumpas ir respublikonai patirs didelį pralaimėjimą, o Senatą ir Kongresą perims demokratai.

Ekonomistas taip pat mano, kad valdantieji pralaimės, nes JAV valdančioji partija paprastai prasčiau pasirodo vidurio kadencijos rinkimuose. Tačiau, jo vertinimu, pralaimėjimas nebus toks didelis, kokio tikisi rinka.

Toks rezultatas Donaldui Trumpui galėtų tapti ženklu, kad dabartinę politiką galima tęsti. Jei šis scenarijus išsipildytų, po lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų galėtų būti surengta dar viena karinė operacija, pasitelkiant lėktuvnešius, bombas ir raketas.

Naftos kaina gali svyruoti nuo 104 iki 120 dolerių

Net ir paaštrėjus konfliktui, naftos rinkoje nebūtinai būtų ilgalaikis kainų šuolis. A. Izgorodino teigimu, dabartinė maždaug 104–105 dolerių už barelį kaina jau atspindi pagrindines rizikas ir realią padėtį.

Naujos atakos atveju barelio kaina galėtų vėl pasiekti 115–120 dolerių, tačiau vėliau greitai kristų. Nuo pavasario jau ne kartą keitėsi eskalacijos ir deeskalacijos laikotarpiai, todėl rinka ir toliau gali judėti panašia sinusoide.

Atskiromis dienomis raketų ar bombų atakos gali išprovokuoti naujus šuolius, bet jie nebūtinai truktų ilgai. Pasaulyje naftos pasiūla tebėra, o gavyba nesustojo. Didžiausia problema yra tai, kad kai kurios šalys negali savo naftos išgabenti, tačiau didelio pasaulinio deficito kol kas nėra.

Europai grėstų JAV dyzelino eksporto draudimas

Didžiausia rizika Lietuvai ir Europai, A. Izgorodino vertinimu, susijusi su JAV vidurio kadencijos rinkimais. Po jų Donaldas Trumpas gali nuspręsti uždrausti dyzelino eksportą iš Amerikos. Ekonomistas mano, kad toks sprendimas yra labiau tikėtinas nei netikėtinas.

Šiuo metu draudimas neįvedamas, nes artėja rinkimai, o toks žingsnis galėtų dar labiau padidinti dyzelino kainas. Tačiau jei D. Trumpas nepralaimėtų taip smarkiai, kaip tikisi rinka, jis galėtų rinktis radikalesnį kelią ir bent laikinai sustabdyti dyzelino eksportą.

Lietuvai tiesioginis poveikis nebūtų labai didelis, nes amerikietiško dyzelino dalis šalies importe yra beveik nulinė. Iš JAV Lietuva įsiveža daug žalios naftos, tačiau šiuo atveju kalbama būtent apie dyzelino, o ne visos naftos eksporto ribojimą.

Kur kas didesnių sunkumų patirtų Europa, ypač Prancūzija. Šiuo metu 24 proc. Prancūzijos dyzelino importo sudaro tiekimas iš JAV. Trikdžiai vienoje šalyje galėtų paveikti ir kitų Europos Sąjungos valstybių kainas, ypač jei dėl stygiaus dyzelinas nebebūtų eksportuojamas kaimynams.

Vis dėlto ekonomistas tikisi, kad toks poveikis būtų gana trumpalaikis, nes pernelyg didelė kaina ilgainiui sumažina paklausą. Šis principas, anot jo, galioja dujoms, naftai, dyzelinui, pienui ir kitoms prekėms.

Dyzelinas gali pasiekti 3 eurus, bet vartojimo tai nesustabdytų

A. Izgorodinas neatmetė, kad vieną ar dvi dienas dyzelino litras Lietuvoje gali kainuoti 3 eurus. Tačiau tokia kaina ilgainiui sumažintų pati save, o vėliau degalai grįžtų į realesnį lygį.

„Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad Lietuvos vartotojai pradėtų bent šiek tiek mažinti dyzelino vartojimą tik jo kainai pasiekus maždaug 4,5 euro už litrą. Net ir tokiu atveju kalbama tik apie nedidelį vartojimo mažėjimą.

Ekonomisto vertinimu, 3 eurų kaina lietuvių prisirišimo prie dyzelinių automobilių nesumažintų – žmonės ir toliau jais važinėtų.

Didesnis pavojus – dujų, elektros ir šildymo kainos

Didžiausią poveikį gyventojų piniginėms A. Izgorodinas sieja ne su nafta, o su dujomis ir elektra. Dujų kaina Europoje jau siekia 80 eurų už megavatvalandę. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad jau 45 eurų už megavatvalandę lygis kenkia Europos ekonomikai.

Dabartinė kaina yra beveik dvigubai didesnė. Jei pasitvirtintų prognozės, kad sausis, vasaris ir kovas Europoje bus šalti, dujos nuo dabartinio lygio galėtų pabrangti dar apie 20 proc. – iki 100 eurų už megavatvalandę.

Žiemą sumažėja saulės energijos gamyba ir bendra atsinaujinančios energetikos pasiūla, todėl kartu su dujomis smarkiai brangsta ir elektra. Dujų kainų augimas taip pat paveiktų šildymo sąskaitas, tad ši dedamoji Lietuvos ir visos Europos ekonomikai gali tapti itin svarbi.

Laida „Dienos pjūvis“, kurioje aptariamos svarbiausios dienos naujienos ir pateikiamos ekspertų bei politikų įžvalgos, rodoma kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.