Mažesnė BVP dalis gynybai sukėlė klausimų: Kaunas atskleidė, kas gali keistis iki 2030-ųjų
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad procentine išraiška sumažėjęs gynybos finansavimas nepakeis divizijos išvystymo termino. Vis dėlto gali būti koreguojama, kokia ginkluotė bus perkama.
Ministras taip kalbėjo Vyriausybei pritarus kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyti kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai skirta suma eurais buvo šiek tiek mažesnė, tačiau ji sudarė didesnę ekonomikos dalį – 5,38 proc. BVP.
Reaguodami į sustiprėjusią Rusijos grėsmę, už šalies gynybą atsakingi pareigūnai pernai sausį susitarė vystyti diviziją. Šiam tikslui 2026–2030 metais planuota krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP.
Terminas lieka, tačiau ginkluotės pasirinkimai gali būti peržiūrėti
Dalis kritikų teigia, kad sutartas finansinis įsipareigojimas nėra vykdomas, todėl divizijos kūrimo planai gali vėluoti.
Tačiau R. Kaunas penktadienį BNS sakė, kad divizijos išvystymo iki 2030 metų terminas nesikeičia. Pasak jo, gali keistis priemonės, kuriomis šis tikslas bus įgyvendinamas.
Ministro teigimu, svarbu rinktis ginkluotę, kuri Lietuvą galėtų pasiekti greitai, todėl ne visais atvejais reikėtų orientuotis į pačią moderniausią, bet dar tik prototipinio lygio techniką. Anot jo, tarp modernumo ir pristatymo galimybių reikės rasti tinkamą pusiausvyrą.
R. Kaunas pabrėžė, kad patys planai išlieka, tačiau jų įgyvendinimo pobūdis, koncepcija ir pasirenkamos priemonės yra nuolat peržiūrimi.
Didžiausia rizika – pramonės galimybės pristatyti laiku
Pasak krašto apsaugos ministro, galimas terminų vėlavimas pirmiausia susijęs su pramonės pajėgumu laiku įvykdyti užsakymus.
Jis nurodė, kad kai kurie projektai jau užsitęsė iki metų pabaigos dėl įvairių derinimų su gamyklomis ir pramonės atstovais. R. Kauno vertinimu, šiuo metu gamintojų galimybės viską pristatyti laiku yra gana ribotos.
Ministras atkreipė dėmesį, kad užsakius naujus radarus ar kitą ginkluotę, ji neatkeliauja per pusmetį. Nors tokio termino būtų pageidaujama, pristatymas paprastai trunka metus ar dvejus.
Daugiau dėmesio numatoma oro gynybai
Vertindamas planuojamą kitų metų gynybos biudžetą, R. Kaunas sakė, kad krašto apsaugos poreikiams skiriamas finansavimas yra tinkamas. Jis pabrėžė, kad absoliučiais skaičiais suma nėra mažesnė nei šiemet, o tai leidžia užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą.
Ministro teigimu, itin daug dėmesio ir toliau bus skiriama oro gynybai, pirmiausia – vieningos oro gynybos sistemos kūrimui, kuris anksčiau nebuvo vykdomas.
Kita vertus, R. Kaunas pripažino tikėjęsis didesnio finansavimo. Jis taip pat išreiškė viltį, kad metų eigoje dar gali būti rasta papildomų sprendimų.
