DI keičia algų ir pensijų taisykles: kas gali laimėti, o kam kyla didžiausia grėsmė

Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvos versle plinta vis sparčiau, tačiau darbuotojams svarbiausia, ar didesnis per tą patį laiką atliekamų darbų kiekis reikš ir solidesnį atlyginimą. Specialistai perspėja, kad technologijų poveikis gali neapsiriboti algomis – ilgainiui jis gali pasiekti ir pensijų sistemą.

Lietuvos bankas (LB) naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad šiemet DI jau naudojo daugiau kaip trečdalis šalies įmonių. 2023 metais tokių bendrovių buvo tik apie 5 proc.

Galimos permainos aptariamos ir naujoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje. Joje svarstoma, kad ateityje, pasitelkus DI, tam pačiam darbui atlikti gali reikėti mažiau žmonių. Dėl to galėtų keistis ne tik darbo vietų skaičius, bet ir darbuotojams tenkanti sukurtos vertės dalis.

DI įmonėms leidžia greičiau atlikti užduotis, aptarnauti daugiau klientų ir mažinti sąnaudas. Vis dėlto didesnis darbuotojo produktyvumas dar nereiškia, kad jo alga išaugs tiek pat. Papildomai sukurtos vertės pasidalijimas tarp darbuotojo ir įmonės priklausys nuo kelių aplinkybių.

Didesnis našumas algos šuolio negarantuoja

Kai žmogus per tą patį laiką padaro daugiau, didėja jo darbo našumas. Nors tai sudaro prielaidas kelti atlyginimą, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pabrėžia, kad našumas ir darbo užmokestis nebūtinai auga vienodai.

Jo teigimu, didesnis našumas leidžia tikėtis tvaraus algų augimo, tačiau savaime jo neužtikrina. DI bus tik vienas atlyginimų raidą Lietuvoje lemsiančių veiksnių. Ne mažiau reikšmingi išliks darbuotojų trūkumas, įmonių finansinės galimybės ir žmonių kvalifikacija.

Taigi vienose darbovietėse DI gali padėti uždirbti daugiau, o kitose atlyginimas gali kilti gerokai lėčiau nei atliekamų darbų kiekis. Be to, svarbu, kam atiteks papildomos pajamos.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docentas bei DI metodų laboratorijos vadovas Valentas Gružauskas mano, kad atlyginimai turėtų kilti, tačiau augimas veikiausiai nebus didelis. Pasak jo, nors produktyvumas smarkiai didėja, pagrindinę riziką prisiima įmonės savininkas, todėl jam ir tenka didesnė sukurtos vertės dalis.

Įmonės investuoja į DI programas, įrankius, duomenis ir kitą technologinę infrastruktūrą, tad dalis papildomų pajamų lieka verslui.

Dalis pinigų gali atitekti ir DI technologijų kūrėjams. D. Imbrasas pažymi, kad Lietuvos įmonės dažniausiai bus ne tokių sprendimų kūrėjos, o naudotojos. Už modelius, licencijas, programas ir kitas interneto paslaugas jos mokės technologijų tiekėjams, kurių nemažai veikia užsienyje.

Kas gali išlošti, o kieno darbo vietoms kyla pavojus?

DI poveikis priklausys nuo darbuotojo atliekamų užduočių. D. Imbraso vertinimu, daugiausia naudos gali gauti specialistai, kurių gebėjimus technologija papildys, o ne visiškai pakeis.

Pranašumą gali įgyti patyrę aukštos kvalifikacijos darbuotojai – programuotojai, analitikai, inžinieriai ir teisininkai.

V. Gružauskas tokias permainas jau pastebi savo veikloje. Anksčiau Europos Sąjungos paraiškai parengti jam prireikdavo maždaug mėnesio, o dabar, naudojant DI asistentus, darbą galima atlikti per savaitę ar net porą dienų.

Tačiau greitesnis darbas turi ir kitą pusę. Paslaugą atliekant per trumpesnį laiką, gali mažėti jos kaina. Darbuotojas gali suteikti daugiau paslaugų, bet tai savaime neužtikrina tokio paties atlyginimo augimo.

Didžiausia rizika kyla profesijoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: duomenų suvedimo, dokumentų rengimo, standartinių klientų klausimų aptarnavimo ar nesudėtingos analizės. D. Imbrasas tarp galinčių labiausiai pajusti pokyčius įvardija apskaitininkus, administratorius, duomenų operatorius ir klientų aptarnavimo specialistus.

Kadangi dalį šių užduočių DI jau gali atlikti savarankiškai, kai kurioms įmonėms tam pačiam darbų kiekiui gali reikėti mažiau žmonių.

Kas nutiktų „Sodros“ pajamoms?

„Sodros“ sistema grindžiama tuo, kad dabartinių darbuotojų įmokomis finansuojamos šiuo metu mokamos pensijos ir kitos išmokos. Todėl svarbus ne tik dirbančiųjų skaičius, bet ir jų bendros pajamos bei nuo jų sumokamos įmokos.

„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad sumažėjus darbuotojų, bet išaugus kiekvieno jų atlyginimui, „Sodros“ pajamos galėtų tiek padidėti, tiek sumažėti ar išlikti panašios. Rezultatas priklausytų nuo to, ar didesnės algos kompensuotų mažesnį dirbančių žmonių skaičių.

Pavyzdžiui, jeigu anksčiau 10 žmonių atliekamą darbą, pasitelkus DI, padarytų 5 darbuotojai, „Sodra“ nebūtinai surinktų mažiau. Jei likusių žmonių atlyginimai išaugtų tiek, kad bendra įmokų suma nesumažėtų, pajamos galėtų išlikti panašios.

Problema atsirastų tuomet, jei įmonių su DI sukuriama vertė sparčiai didėtų, tačiau visiems darbuotojams išmokamų atlyginimų suma augtų gerokai lėčiau.

D. Imbrasas pabrėžia, kad „Sodra“ būtų viena jautriausių tokio scenarijaus grandžių, nes jos pajamos tiesiogiai susietos su darbo užmokesčio fondu.

Ar DI gali sumažinti pensijas?

Jeigu vienais metais „Sodra“ surinktų mažiau įmokų, kitais metais pensijos automatiškai nesumažėtų. Jų indeksavimas apskaičiuojamas pagal gerokai ilgesnio laikotarpio duomenis.

Vien DI atsiradimas pensijų nemažintų. Lemiamas veiksnys būtų bendros Lietuvos darbuotojams išmokamų algų sumos pokytis. Jeigu ilgainiui ji augtų vis lėčiau, poveikį pajustų ir pensijų sistema.

D. Imbraso vertinimu, pensijos tokiu atveju nebūtinai sumažėtų nominaliai. Didesnė grėsmė būtų ta, kad jos kiltų lėčiau nei kitų gyventojų pajamos. Valstybei nepriėmus papildomų sprendimų, pensininkų pajamos vis labiau atsiliktų nuo bendro gyventojų pajamų lygio.

Kur tektų ieškoti papildomų pinigų?

Jei DI padėtų įmonėms kurti vis daugiau vertės, tačiau atlyginimų fondas didėtų lėčiau už ekonomiką, lėčiau augtų ir valstybės pajamos iš darbo mokesčių bei įmokų. Tokiu atveju finansavimo reikėtų ieškoti kituose šaltiniuose.

D. Imbrasas nurodo, kad, nenorint dar labiau apmokestinti darbo jėgos, galėtų didėti poreikis daugiau pajamų surinkti iš kapitalo, turto, paveldėjimo ar kitų mokesčių.

Vis dėlto ir toks kelias nėra paprastas. Didesni kapitalo mokesčiai gali mažinti investicijų patrauklumą ir pristabdyti atlyginimų augimą, o aukštesni vartojimo mokesčiai stipriau paveiktų mažiau uždirbančius gyventojus.

„Sodros“ ir II pakopos pensijų skirtumai

„Sodros“ ir II pensijų pakopos išmokas lemia skirtingi veiksniai. „Sodros“ pensijoms svarbios dirbančiųjų algos ir nuo jų sumokėtos įmokos. II pakopoje sukauptos lėšos investuojamos, todėl galutinė suma priklauso ir nuo investicinės grąžos.

D. Imbrasas aiškina, kad II pakopos lėšos investuojamos finansų rinkose, tad būsimos išmokos susijusios ne tik su darbo užmokesčio fondu, bet ir su sukaupto turto uždarbiu.

Jeigu ateityje investicijos generuotų didesnę grąžą, II pakopoje sukaupti pinigai galėtų bent iš dalies atsverti lėčiau augančias „Sodros“ išmokas. Tai būtų aktualu tik II pakopoje kaupiantiems žmonėms.

Jaunimui gali būti sunkiau pradėti karjerą

DI poveikį ypač greitai gali pajusti pirmą kartą į darbo rinką žengiantys žmonės. Pradinėse pozicijose dažnai tenka ieškoti informacijos, suvesti ir apdoroti duomenis, parengti dokumentų ar programinio kodo juodraščius. Dalį tokių užduočių DI jau pajėgia atlikti pats.

V. Gružauskas teigia, kad programavimo srityje pradedantiesiems skirtų darbo vietų jau mažėja, nes užduotys automatizuojamos. Anksčiau 20 žmonių skyriui tekusį darbą dabar vienas asmuo su DI asistentais gali atlikti greičiau arba aptarnauti daugiau klientų.

Kartu auga ir reikalavimai darbuotojams. Programuotojui vis dažniau nepakanka vien techniškai mokėti rašyti kodą – reikia suprasti ir verslo veikimo principus.

D. Imbrasas atkreipia dėmesį į 2026 metais paskelbtą Stanfordo universiteto tyrimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose DI labiausiai paveiktose profesijose 22–25 metų dirbančių žmonių skaičius augo gerokai lėčiau nei srityse, kuriose DI poveikis mažesnis. Tarp didesnę patirtį turinčių darbuotojų tokio skirtumo nenustatyta.

Įmonės gali ne atleisti esamus darbuotojus, o tiesiog samdyti mažiau naujų. Dėl to jaunimui liktų mažiau pradinių pozicijų, suteikiančių pirmąją darbo patirtį ir galimybę pradėti karjerą.

Ar DI masiškai atims darbus?

Dabartiniai tyrimai nerodo, kad DI diegiančios įmonės masiškai mažintų darbuotojų skaičių. Pasak D. Imbraso, technologijas naudojančios bendrovės neretai plečiasi, daugiau investuoja ir samdo naujų žmonių. Tačiau situacija galėtų pasikeisti, jei DI vis dažniau ne padėtų atlikti užduotis, o visiškai jas perimtų.

V. Gružausko nuomone, nykstant vienoms darbo vietoms, turėtų formuotis nauji sektoriai ir atsirasti anksčiau neegzistavusių profesijų.

Kaip pavyzdį jis pateikia išmaniuosius telefonus ir programėles. Iki jų atsiradimo nebuvo daugybės šiandien įprastų su šiomis technologijomis susijusių darbų. Dabar naujų pozicijų gali daugėti DI, palydovų duomenų ir kitose sparčiai augančiose srityse.

Vis dėlto žmonėms gali tekti dažniau mokytis ir keisti specializaciją. V. Gružauskas neatmeta, kad kai kuriose srityse persikvalifikuoti gali reikėti kas 2–3 metus ar net dažniau. Tuo metu profesijos, kurioms būtinas tiesioginis žmogaus kontaktas, turėtų keistis lėčiau.