Degalų akcizų mažinimas pakibo ant plauko: Olekas atskleidė Seime vyraujančią nuomonę
Vyriausybei kitąmet planuojant 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, kuris viršytų Europos Sąjungos narėms taikomą Mastrichto kriterijų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžia, kad valstybės istorijoje yra buvę ir didesnių deficitų.
Pasak parlamento vadovo, numatytas fiskalinio deficito dydis yra kompromisinis ir priimtinas. Pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda Prezidentūroje J. Olekas žurnalistams teigė, kad finansų ministras ir Vyriausybė tariasi su Europos Komisija, siekdami suderinti projekte numatytą 3,8 proc. rodiklį.
Seimo pirmininko teigimu, toks deficitas reikalingas norint skirti pakankamai lėšų šalies gynybai ir saugumui. Nors būtų siekiama deficitą sumažinti arba jo apskritai išvengti, kartu būtina užtikrinti normalų gyvenimą, tinkamai finansuoti gynybą ir nepamiršti kitų valstybės sričių.
Degalų akcizų kol kas keisti nenori
Paklaustas apie galimą degalų akcizo mažinimą, J. Olekas sakė, kad pirmiausia norima įvertinti, kokią reikšmę šio mokesčio pajamos turi visam biudžetui.
Taip pat ketinama palyginti akcizų surinkimą ar nesurinkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Pasak Seimo vadovo, svarbu įvertinti ir tranzitu vykstančio transporto galimybes piltis degalus bei nustatyti, kaip visa tai veikia biudžetą ir ką kompensuoja.
J. Oleko teigimu, šiuo metu Seime vyrauja pozicija akcizų neliesti. Jis priminė, kad priimant mokesčių pakeitimus buvo sutarta kurį laiką leisti naujajam paketui veikti. Vietoj dar vieno akcizų keitimo, anot parlamento vadovo, būtų galima ieškoti tikslesnių priemonių padėti žmonėms, kuriems dėl ekonominės padėties kyla didelių sunkumų.
Galutiniai sprendimai dėl degalų akcizų turėtų paaiškėti Seime svarstant valstybės biudžetą.
Biudžeto projekte – gynyba ir parama šeimoms
Seimo pirmininkas nurodė, kad Vyriausybės parengtas ir parlamentui pateiktas 2027 metų valstybės biudžeto projektas iš esmės atitinka pagrindinius lūkesčius. Jame numatomas pakankamas gynybos finansavimas ir didesnė parama šeimoms.
Pasak J. Oleko, panašiai projektą vertina ir prezidentas. Per susitikimą abu pažymėjo, kad prioritetas teikiamas gynybai bei paramai šeimoms, o šios kryptys svarbios sprendžiant demografines problemas ir skatinant ekonomikos augimą.
Parlamento vadovas taip pat atkreipė dėmesį į prezidento iniciatyvas, kuriomis siūloma kitų metų biudžete kai kurioms sritims numatyti daugiau pinigų. Tarp jų – sveikatos sektoriaus stiprinimas, migracijos problemų sprendimas ir didesnis šalies vidaus finansinių galimybių panaudojimas, įskaitant gyventojų indėlių įveiklinimą.
Šios iniciatyvos jau svarstomos Seime, o J. Olekas mano, kad didelė jų dalis bus priimta. Vis dėlto parlamentui dar reikės įvertinti ir kitus pasiūlymus dėl papildomo finansavimo.
Pasak Seimo pirmininko, atskiros frakcijos ir parlamentarai paprastai pateikia savo iniciatyvų, kurios šiek tiek pakoreguoja biudžetą. Galutinis vaizdas paaiškės po svarstymų komitetuose, kai projektas bus grąžintas Vyriausybei galutiniam variantui parengti.
Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. BVP, tačiau faktiškai jis siekė 0,7 proc. 2020 metais šis rodiklis buvo 6,4 proc.
