Būsto rinkoje bręsta nauji ribojimai: kada gali būti užkirstas kelias pirkti ar nuomoti

Įperkamo būsto stygius tapo viena opiausių europiečių problemų. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad daugiau nei 50 proc. Europos miestų gyventojų būsto klausimą savo gyvenamojoje vietoje laiko neatidėliotinu. Lietuvoje taip mano 32 proc. miestų gyventojų.

Būsto krizė daro poveikį ir konkurencingumui, nes apsunkina darbuotojų bei studentų judumą. Reaguodama į tai, Europos Komisija (EK) siūlo naujas taisykles, kurios padėtų vietos valdžios institucijoms spręsti susidariusią padėtį.

Tarp svarstomų priemonių yra būsto pasiūlos didinimas, nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimai, didesnė savivaldybių atsakomybė ir trumpalaikės nuomos reguliavimas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigiamai vertina tai, kad EK būsto prieinamumą įvardijo kaip vieną svarbiausių klausimų. Pasak jo, šis dokumentas pirmiausia skatina valstybes nares suteikti šiai problemai prioritetą.

Jo vertinimu, tai leis būsto prieinamumo klausimą labiau iškelti nacionalinėse darbotvarkėse ir užsitikrinti Europos palaikymą. LNTPA apie būsto neprieinamumo priežastis bei galimus sprendimus kalba jau daug metų.

Daugiau būstų – viena pagrindinių krypčių

Aplinkos ministerijos (AM) atstovai pabrėžė, kad ypač reikšmingas EK dėmesys būsto pasiūlos didinimui. Ministerijos specialistų teigimu, itin aktuali ir siūloma būsto statybos spartinimo planų kryptis.

Komisija rekomenduoja valstybėms bei atsakingoms institucijoms tokiuose planuose įvertinti vietos būsto poreikį ir pasiūlos trūkumą, taip pat nustatyti konkrečias pasiūlos didinimo priemones. Jos turėtų būti derinamos su teritorijų planavimo, transporto, finansavimo, renovacijos ir kitomis politikos sritimis.

EK taip pat akcentuoja, kad pasiūlą reikia plėsti ne vien statant naujus pastatus. Tam galėtų būti geriau panaudojamas jau esamas pastatų fondas.

AM atstovų teigimu, tarp galimų sprendimų rekomendacijoje įvardijami renovacija, pastatų paskirties keitimas ir pritaikymas, tankinimas, priestatų statyba bei būstų pertvarkymas.

M. Statulevičius mano, kad didesnė pasiūla galėtų pastebimai atvėsinti įkaitusią būsto rinką. Tai mažintų spaudimą turto kainoms ir suteiktų pirkėjams daugiau pasirinkimo.

Pasak jo, reikėtų statyti ne tik daugiau butų, bet ir siūlyti įvairesnių gyventi tinkamų objektų, pavyzdžiui, kūrybinių dirbtuvių.

Ar vienam gyventojui galėtų likti tik vienas būstas?

Vienas daugiau dėmesio sulaukusių svarstomo akto aspektų – galimi NT įsigijimo ribojimai. Aptariama galimybė būstą padaryti prieinamesnį didesnei visuomenės daliai, nustatant, pavyzdžiui, vieno būsto vienam gyventojui principą.

Toks klausimas keliamas ir dėl to, kad dalis žmonių turi nenaudojamo nekilnojamojo turto.

LNTPA prezidentas priminė, jog nenaudojamo būsto problema buvo nagrinėjama ir atliekant Lietuvos būsto įperkamumo tyrimą. Jo metu nustatyta, kad šalyje yra nemažai nenaudojamo turto.

Jo teigimu, toks NT neretai priklauso iš regionų išvykusiems žmonėms arba savininkams, kurie negali, nenori ar nemoka jo išnuomoti. Tokį turtą būtų galima įveiklinti taikant paskatas. Taip pat galėtų veikti fondai, kurie pasirūpintų visu biurokratiniu procesu, kad pačiam savininkui to daryti nereikėtų.

Vis dėlto M. Statulevičius skeptiškai vertina siūlymus riboti NT įsigijimą. Jo nuomone, įvairūs draudimai didina spaudimą būsto rinkai ir nepadeda spręsti problemos, o parama norintiems turtą parduoti ar įveiklinti galėtų būti tinkamesnė priemonė.

Jis taip pat pažymėjo, kad nemažai Lietuvos gyventojų turi daugiau nei vieną NT objektą, tačiau tai nėra blogai, jeigu šis turtas nuomojamas legaliai – tokiu atveju pajamų gauna ir valstybė.

Savivaldybėms numatoma daugiau atsakomybės

AM teigimu, EK siūlomas Įperkamo būsto aktas suteiktų daugiau aiškumo tiek valstybėms narėms, tiek savivaldybėms, kurios sprendžia būsto prieinamumo ir įperkamumo problemas.

Komisija nurodo, kad būsto politikos sprendimai ir toliau priklausys nacionalinio, regioninio bei vietos lygmens kompetencijai. Nauju reglamentavimu siekiama suteikti daugiau teisinio aiškumo tais atvejais, kai būsto stokojančiose teritorijose imamasi priemonių jo prieinamumui ir įperkamumui apsaugoti.

M. Statulevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau mėginama diegti vadinamąją savivaldos būsto pasiūlą. Programa šiuo metu dar kuriama, tačiau, jo vertinimu, tai rodo, kad šalis juda teisinga kryptimi. Jis tikisi, jog prisijungs daugiau savivaldybių, kurioms bus suteikta daugiau galių.

LNTPA prezidentas priminė ir svarbią reformą, po kurios savivaldybės tapo valstybinės žemės patikėtinėmis. Jos gali parduoti žemę bei skelbti aukcionus. Didelė sklypų pasiūla, pasak jo, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių verslo sprendimą didinti būsto pasiūlą konkrečioje vietovėje.

Ministerija išskyrė ir investicijų pritraukimo svarbą. EK ragina aktyviau naudotis ES finansavimo priemonėmis, derinti viešąjį bei privatų finansavimą, taikyti ilgalaikes paskolas, garantijas, viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei kitus modelius, galinčius padėti plėsti įperkamo būsto pasiūlą.

Vietoj trumpalaikės nuomos draudimų – paskatos?

M. Statulevičiaus teigimu, viena Lietuvoje iki galo neišspręstų sričių yra trumpalaikei nuomai mažinti skirtos priemonės ir galimi apribojimai.

Jis pažymėjo, kad nuo trumpalaikės nuomos labiausiai nukenčia didieji miestai. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse ji išsekina rinką, nes visa nauja pasiūla nukreipiama būtent šiam segmentui, todėl žmonėms tampa sunkiau įsigyti būstą nuolatiniam gyvenimui.

Lietuvoje tokio masto problemos nėra, tačiau aiškus reguliavimas vis tiek reikalingas, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusią paskirčių reformą, apibrėžiančią, kokios paskirties patalpose galima gyventi.

LNTPA prezidento nuomone, Lietuvoje reikėtų rinktis ne draudimus, o paskatas, kurios skatintų ilgalaikę nuomą. Šis modelis gali būti patrauklus ir verslui bei sudaryti sąlygas bendruomeniško gyvenimo projektams.

Pasak jo, didesnės mokestinės ar kitokios paskatos galėtų paskatinti įmones daugiau investuoti į ilgalaikės nuomos projektus. Dabar verslo leidimo gavimas nėra nei paprastas, nei pigus, todėl dalis žmonių renkasi nuomoti būstą šešėlyje.

M. Statulevičius siūlo šešėlinės nuomos rinkos reguliavimą laikyti papildoma priemone šalia EK pateiktų pasiūlymų: nelegaliai veikiančius nuomotojus bausti, o viską teisėtai darančius rinkos dalyvius skatinti.