Būsto pirkėjams – ilgai lauktas palengvinimas: mažesnis įnašas gali sutaupyti tūkstančius, tačiau rizikų netrūksta

Nuo rugpjūčio 1 dienos keičiasi būsto paskolų sąlygos: pirmąjį būstą įsigyjantiems gyventojams reikalingas pradinis įnašas mažėja nuo 15 iki 10 proc. Tai gali palengvinti kelią į nuosavus namus, tačiau sparčiai brangstantis būstas ir galimas palūkanų augimas gali apsunkinti pirkėjų finansinę padėtį.

Ar mažesnis pradinis įnašas turi paslėptų sąlygų?

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė tikina, kad jokių paslėptų kabliukų nėra. Lietuvos bankas tokį sprendimą priėmė siekdamas, kad pirmąjį būstą perkantiems žmonėms nereikėtų patiems sukaupti tokios didelės sumos. Taip norėta padidinti būsto įperkamumą ir galimybes gauti paskolą.

Vis dėlto nuo sprendimo priėmimo būsto kainos per metus gerokai išaugo, todėl staigaus teigiamo poveikio rinkai pakeitimas nesukėlė. Tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu mažesnis pradinis įnašas turėtų padėti pirmąjį būstą perkantiems gyventojams lengviau sukaupti reikiamą sumą, palyginti su likusia paskolos dalimi.

Didesnė tikimybė, kad palūkanos kils

J. Kalendienės vertinimu, šiuo metu labiau tikėtinas palūkanų normų augimas. Viena svarbiausių priežasčių – infliacija euro zonoje tebėra didesnė, nei siekia Europos Centrinis Bankas. Tai didina spaudimą jam ir toliau kelti palūkanas.

Prognozes apsunkina ir valstybių skolos, jų obligacijų palūkanos bei dabartinė padėtis Prancūzijoje. Nors kol kas neatrodo, kad Centriniam Bankui tektų padėti Prancūzijos vyriausybei, vertinant metų ar kelerių metų perspektyvą tokios galimybės atmesti negalima.

Centrinis Bankas palūkanas paprastai didina etapais, po 0,25 proc. Neturintiems paskolų toks augimas tiesioginės įtakos turi mažiau, tačiau kuo didesnis kreditas, tuo daugiau gali tekti mokėti už būsto paskolą.

Nuomos ir paskolos įmokų lyginti tiesiogiai negalima

J. Kalendienė pabrėžia, kad nuomos mokestis ir bankui mokama paskolos įmoka nėra tapatūs dalykai. Grąžindamas paskolą žmogus palaipsniui išperka nuosavą būstą, o mokėdamas nuomą jokių nuosavybės teisių ateityje neįgyja.

Išsikraustant nuomojamas būstas tiesiog paliekamas. Nuosavą arba dar išsimokamą būstą galima parduoti ir taip susigrąžinti bent dalį sumokėtų pinigų. Todėl vien tik nuomos kainos ir paskolos įmokos palyginimas neatskleidžia viso vaizdo.

Kita vertus, nuomą žmonės renkasi ne vien dėl kainos. Sprendimui įtakos turi gyvenimo būdas, lankstumo poreikis, kartų skirtumai ir besikeičiantys įpročiai. Ilgainiui tai gali mažinti itin didelę nuosavo būsto paklausą Lietuvoje.

Nuoma kai kuriems – sąmoningas gyvenimo būdas

I. Genytė-Pikčienė nesutinka, kad Lietuvoje nuomotis būstą beveik iki pensijos būtų gėdinga. Dalis jaunų žmonių tokį kelią pasirenka sąmoningai. Jie gali būti studijavę užsienyje, grįžę laikinai dirbti į Lietuvą ir dar nežinoti, kur gyvens ateityje.

Tokiems gyventojams būsto įsigijimas su paskola reikštų ilgalaikius įsipareigojimus ir mažesnę laisvę išvykti. Vis dėlto Lietuvoje nuosavas nekilnojamasis turtas tebėra labai populiarus ir dažnai laikomas svarbiausia investicija. Žvelgiant į ankstesnius rezultatus, būstą įsigijusių žmonių grąža nenuvylė.

Tačiau praeities rezultatai negarantuoja tokios pačios sėkmės ateityje, ypač vyraujant geopolitiniam neapibrėžtumui. Todėl investicijas reikėtų išskaidyti, diversifikuoti ir derinti prie ilgalaikių tikslų.

Po 10–15 metų Lietuvoje nuoma gali tapti dar įprastesnė

Dalyje Europos valstybių žmonės būstą nuomojasi ilgą laiką, nes nuosavas jiems yra neįperkamas. I. Genytė-Pikčienė mano, kad toks scenarijus Lietuvoje per artimiausius 10 ar 15 metų yra visiškai realus.

Tai rodo dabartinis būsto kainų augimas ir per pastaruosius maždaug 10 metų fiksuotos tendencijos. Lietuvos būsto rinka yra gana sekli ir vystosi šuoliais, todėl kyla pavojus, kad nekilnojamojo turto kainos didės sparčiau nei bendras šalies pragyvenimo lygis.

Nėra garantijų, kad gyventojų pajamos spės augti kartu su būsto kainomis. Jei jos pasieks daugeliui neįperkamą lygį, nuomos rinkos svarba ir populiarumas neišvengiamai didės.

Pirkti ar nuomotis?

J. Kalendienės teigimu, nuoma ateityje gali tapti ne tiek finansiškai naudingesniu, kiek lengviau įperkamu pasirinkimu. Lietuva pamažu artėja prie dalies Europos šalių padėties, tačiau kiekvienas nuomojamas būstas vis tiek turi savininką.

Europoje veikia keli pagrindiniai modeliai. Vienu atveju būstus valdo privatūs asmenys arba įmonės, turėję pakankamai lėšų juos pastatyti ar įsigyti ir vėliau išnuomoti. Kitas, labiau skandinaviškas, modelis numato, kad nemaža dalis būstų, ypač didmiesčiuose, priklauso valstybei arba savivaldybėms.

Pasirinkus pastarąjį kelią, viešajam sektoriui priklausantis būstas gyventojams būtų nuomojamas už priimtiną kainą. Lietuva kol kas yra tik pradiniame etape, todėl dar neaišku, kuris modelis įsitvirtins. Skirtinguose regionuose gali būti pritaikyti nevienodi sprendimai, tačiau viešosios diskusijos rodo, kad ieškoma būdų užtikrinti būstą visiems šalies gyventojams.

Savivaldybės jau ieško sprendimų

Už prieinamo būsto politiką šiuo metu atsakinga Aplinkos ministerija, kuri rengia atitinkamus planus. Kai kurios savivaldybės nelaukia bendrų sprendimų ir pačios kuria būsto strategijas. Turimomis žiniomis, Akmenės rajone jos jau beveik pasiekė įgyvendinimo etapą.

Didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, pagrindinė problema yra per didelė būsto kaina, dėl kurios ne visi gali jį įsigyti. Regionuose situacija kitokia: norint pritraukti mokytoją, gydytoją ar jauną šeimą, jiems reikia pasiūlyti tinkamą gyvenamąją vietą.

Privatus sektorius regionuose tuo dažnai nesidomi dėl nepakankamo atsiperkamumo. Todėl savivaldybės mažais, bet gana sparčiais žingsniais ieško vieno ar kelių modelių, tinkamų skirtingoms Lietuvos vietovėms.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.