65-mečių sveikatos žemėlapis atskleidė nerimą keliančią tendenciją: kaime ligotumas augo gerokai sparčiau

Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos analizė parodė, kad 2021–2025 m. didėjo ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis. Tuo pat metu mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių priežasčių mažėjo.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžia, kad didesnis registruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia prastėjančią vyresnių žmonių sveikatą. Ligotumo rodiklius lemia ir kreipimosi į gydymo įstaigas dažnis, nustatomos diagnozės bei gyvenimo su šiomis ligomis trukmė. Todėl augimas gali būti susijęs su dažnesniu ligų nustatymu, ilgesniu gyvenimu sergant lėtinėmis ligomis ir gausesniais sveikatos priežiūros sistemoje kaupiamais duomenimis.

Didžiausias ligotumas fiksuotas dėl kraujotakos sistemos ligų – per nagrinėtą laikotarpį jis išaugo 2,5 proc. Dar labiau, 35,5 proc., padidėjo ligotumas endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis. Vyresnių vyrų rodiklis šioje ligų grupėje šoktelėjo 47,5 proc., o moterų – 31 proc.

Kaip nurodoma pranešime spaudai, taip pat dažniau registruota hipertenzija, širdies nepakankamumas, 2 tipo cukrinis diabetas ir lipoproteinų apykaitos sutrikimai.

Ryškūs skirtumai tarp savivaldybių

Gyventojų sveikatos rodikliai skyrėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. 2021–2025 m. kaimuose ligotumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 3,2 proc., o miestuose – 1,6 proc.

2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų nustatyta Jonavos r. savivaldybėje – 951,7 atvejo 1 000 gyventojų. Toliau rikiavosi Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0) ir Kėdainių r. (926,1) savivaldybės.

Mažiausi rodikliai užfiksuoti Neringos (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštono (748,7) ir Palangos (797,7) savivaldybėse.

Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų kaimo vietovėse padaugėjo 47 proc., kai miestuose augimas siekė 30,6 proc.

Didžiausi šios ligų grupės rodikliai nustatyti Kėdainių r. (783,0 atvejo 1 000 gyventojų), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9) ir Rokiškio r. (729,3) savivaldybėse. Mažiausi jie buvo Neringoje (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3).

Mirtingumas nuo kraujotakos ligų krito 22,7 proc.

Nors ligotumas augo, visose trijose vertintose mirties priežasčių grupėse mirtingumas mažėjo. Didžiausias pokytis užfiksuotas vertinant kraujotakos sistemos ligas: 2021–2025 m. mirtingumas nuo jų sumažėjo 22,7 proc. – nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vis dėlto ir 2025 m. kraujotakos sistemos ligos išliko pagrindine 65 metų bei vyresnių žmonių mirties priežasčių grupe.

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o dėl piktybinių navikų – 2,1 proc. Pastarasis rodiklis beveik nekito: 2021 m. jis siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

J. Jaselionienės teigimu, mažėjantis mirtingumas yra palankus pokytis, tačiau tai nereiškia, kad vyresni žmonės susiduria su mažiau sveikatos problemų. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo būtinybę toliau stiprinti prevenciją ir užtikrinti tinkamą ligų kontrolę.

Daugiau dėmesio, pasak specialistės, reikia skirti kaimo gyventojams, nes kai kurių ligų atveju jų ligotumo ir mirtingumo rodikliai yra didesni. Taip pat išskiriami vyresni vyrai, kurių mirtingumas dėl išorinių priežasčių tebėra gerokai aukštesnis nei moterų. Būtina gerinti prevencinių bei sveikatą stiprinančių paslaugų prieinamumą ir mažinti teritorinius bei socialinius sveikatos netolygumus.

Raginama stiprinti griuvimų ir traumų prevenciją

Analizėje taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti vyresnių žmonių griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 85 metų ir vyresniems asmenims bei kaimo vietovių gyventojams.

Siekiant sumažinti griuvimų riziką, siūloma taikyti fizinio aktyvumo priemones, padedančias išlaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.