Žinomų žmonių vėžio diagnozės atvėrė skaudžią tiesą: kodėl ligos atvejų daugėja ir Lietuva išlieka tarp „lyderių

Pastaruoju metu apie vėžio diagnozę prabilo ne vienas žinomas žmogus. Dizainerė Ramunė Piekautaitė paskelbė sustabdžiusi krūties vėžį, o popiežiui Leonui XVI diagnozuotas plaučių vėžys. Kodėl šią diagnozę šiandien išgirsta tiek daug žmonių – prastėja visuomenės sveikata ar liga tiesiog nustatoma veiksmingiau?

Apie sergamumo mastą, vėžio atsiradimo priežastis, paveldimumo reikšmę ir kitus svarbius aspektus naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė.

Kasmet pasaulyje – milijonai naujų atvejų

Tarptautinės vėžio tyrinėjimų agentūros (Agency for Research on Cancer, IARC) ir Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society, ACS) duomenys rodo, kad 2024 metais pasaulyje vėžys buvo diagnozuotas 20,6 mln. žmonių, o 9,8 mln. asmenų nuo šios ligos mirė.

Europos Sąjungoje 2022 metais nustatyta apie 2,7 mln. naujų vėžio atvejų ir užregistruota maždaug 1,3 mln. mirčių.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18–20 tūkst. naujų atvejų, o nuo vėžio per metus miršta maždaug 7–8 tūkst. žmonių.

Pagal sergamumą, tai yra nustatomų atvejų skaičių, Lietuva iš bendro pasaulio konteksto beveik neišsiskiria. Vis dėlto mūsų šalyje dažniau nei kitur Europoje liga aptinkama jau pažengusi – 3–4 stadijos. Dėl to miršta daugiau žmonių. Lietuva taip pat tebėra tarp šalių, kuriose fiksuojami didžiausi gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio sergamumo rodikliai.

Plaučių vėžys išlieka dažniausias ir pražūtingiausias

Jau daug metų dažniausiai pasaulyje diagnozuojamas plaučių vėžys. Jis sudaro apie 2,6 mln., arba 12,8 proc., visų naujų vėžio atvejų. Šia liga serga tiek vyrai, tiek moterys.

Antroje vietoje yra moterų krūties vėžys, sudarantis 11,8 proc. atvejų. Toliau rikiuojasi storosios žarnos vėžys – 9,9 proc., prostatos – 7,5 proc., skrandžio – 4,8 proc. Storosios žarnos ir skrandžio vėžiu serga abiejų lyčių žmonės, o prostatos vėžys nustatomas vyrams.

Lietuvoje matomos panašios tendencijos. Vyrams dažniausiai diagnozuojamas prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžys, moterims – krūties, storosios žarnos ir gimdos kūno vėžys.

Plaučių vėžys ilgą laiką pirmauja ir pagal mirčių skaičių. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje su šia vėžio rūšimi siejama net 19 proc. visų mirčių nuo onkologinių ligų.

Krūties vėžį kasmet išgirsta apie 2000 Lietuvos moterų

Spalis laikomas krūties vėžio prevencijos mėnesiu, tačiau, dr. Ž. Gudlevičienės teigimu, apie šio ir kitų navikų prevenciją būtina kalbėti nuolat.

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje krūties vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2000 moterų, o maždaug 500 moterų nuo šios ligos miršta.

Jaunomis šios lokalizacijos vėžiu susirgusiomis pacientėmis laikomos moterys iki 45 metų. Joms dažniau nustatomi agresyvesni navikų tipai – vadinamieji trigubai neigiami arba HER2 teigiami. Šios formos progresuoja greičiau ir pasižymi agresyvesne eiga, o jų mėginiuose dažniau aptinkama paveldimų krūties vėžio geno pokyčių.

Jaunesnėms moterims ligą nustatyti sunkiau ir dėl to, kad jos nepatenka į prevencinę programą. Ji taikoma 45–74 metų moterims, kurioms mamografijos tyrimas kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai.

Vyresnėms nei 45 metų moterims dažniau diagnozuojamos hormoniniam gydymui jautrios vėžio formos. Jos paprastai vystosi lėčiau, o paveldimų krūties vėžio genų pokyčių nustatoma retai. Kadangi šio amžiaus moterims vykdomos prevencinės patikros, liga dažniau aptinkama anksčiau.

Kodėl atrodo, kad vėžiu sergama vis dažniau?

Viena priežasčių – tobulėjančios sveikatos technologijos ir jautresni tyrimų metodai. Prevencinės programos, šiuolaikiniai vaizdinimo būdai bei laboratoriniai tyrimai leidžia aptikti navikus, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti.

Tačiau svarbi ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Vėžys laikomas senstančios visuomenės liga: kuo ilgiau gyvena organizmas, tuo daugiau pokyčių susikaupia jo ląstelėse ir genuose. Organizmo reparacinės, arba taisymo, sistemos ne visuomet spėja viską ištaisyti, todėl pakitusios ląstelės gali pradėti formuoti navikus.

Reikšmės turi ir gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei aplinka. Vis dėlto dažniausiai vėžys išsivysto ne dėl vienos, o dėl daugelio tarpusavyje veikiančių priežasčių.

Ankstyvas vėžys dažnai neišduoda savęs

Žmonės neretai nustemba, kai liga diagnozuojama ne pirmos stadijos, nors iki tol jie nieko nejautė. Taip nutinka todėl, kad ankstyvas vėžys dažniausiai nesukelia simptomų: neskauda, nekraujuoja, jo negalima pamatyti plika akimi ar apčiuopti.

Požymiai paprastai atsiranda tuomet, kai navikas ima spausti kitus organus, sutrikdo jų veiklą arba išplinta. Kaip greitai tai įvyksta, priklauso nuo naviko vietos, augimo spartos, organizmo jautrumo pokyčiams ir kitų aplinkybių.

Būtent todėl svarbios patikros programos. Jos padeda ligą aptikti dar nepasireiškus simptomams, kai laiku pradėtas gydymas yra veiksmingiausias.

Mutacijos ląstelėse vyksta kasdien

Pasak specialistės, kiekvieną dieną ląstelėse atsiranda tam tikrų pokyčių ir genų mutacijų. Jaunas ir sveikas organizmas dažniausiai geba juos ištaisyti pats.

Jeigu pokyčių susikaupia pernelyg daug, ląstelė gali aktyvuoti savęs sunaikinimo mechanizmą, vadinamą apoptoze. Į pakitusias ląsteles taip pat reaguoja imuninė sistema.

Vis dėlto vėžys paprastai yra daugelio veiksnių nulemta liga. Net stiprus organizmas, ilgai veikiamas itin nepalankios aplinkos, gali nebesusidoroti su neigiamais ląstelių pokyčiais.

Kita vertus, silpnesnis organizmas, pavyzdžiui, turintis paveldėtų vėžio genų mutacijų, palankioje aplinkoje ir vengdamas rizikos veiksnių, tokių kaip alkoholis bei tabakas, gali niekada nesusirgti. Taigi daug lemia organizmo ir aplinkos sąveika.

Vieno vėžį sukeliančio „katalizatoriaus“ nėra

Mutacijos atsiranda dėl kelių skirtingų priežasčių grupių, kurios vadinamos rizikos veiksniais. Kai kurie pokyčiai kyla dėl atsitiktinių klaidų. Dalį mutacijų ląstelės sukuria pačios dalydamosi, ir žmogus tam neturi įtakos. Dėl šios priežasties vėžiu kartais suserga ir sveikai gyvenantys žmonės.

Vienas svarbiausių veiksnių yra tabakas. Tabako dūmuose aptinkama apie 70 žinomų kancerogenų, o rūkymas laikomas svarbiausia išvengiama vėžio, įskaitant krūties vėžį, priežastimi.

Riziką didina ir alkoholis. Organizme jis virsta acetaldehidu, dar vadinamu etanaliu, kuris pažeidžia ląstelių DNR. Todėl vėžio požiūriu saugios alkoholio dozės nėra – jis visuomet daro neigiamą poveikį.

Mutacijas gali skatinti ir spinduliuotė: saulės bei soliariumų ultravioletiniai spinduliai, dažniausiai siejami su odos vėžiu, patalpose esančios radono dujos ir jonizuojanti spinduliuotė.

Dar viena rizikos grupė – infekcijos. Kai kurie virusai bei bakterijos gali sukelti tam tikrų rūšių vėžį. Vienas žinomiausių pavyzdžių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), sukeliantis gimdos kaklelio vėžį. Dėl to nuo ŽPV skiepijama.

Prie rizikos prisideda nutukimas ir lėtinis uždegimas. Riebalinio audinio išskiriami hormonai skatina ląsteles dažniau dalytis, todėl padidėja tikimybė, kad dalijimosi metu įvyks klaidų.

Neigiamą poveikį daro ir darbe bei aplinkoje esančios cheminės medžiagos, tarp jų asbestas, benzenas ir užterštas oras.

Svarbūs ir paveldimi defektai. Jeigu žmogus paveldi neveikiantį DNR taisymo geną, mutacijos jo organizme gali kauptis greičiau.

Tai – pirmoji interviu dalis. Antroji dalis bus paskelbta artimiausiu metu.