Andriukaitis prabilo apie Sinkevičių: atskleidė, kas vyksta partijos viduje

Paklaustas, ar po premjero reakcijos atsiimtų anksčiau išsakytus žodžius, V. Andriukaitis paaiškino savo poziciją išdėstęs tuomet, kai pasaulį sukrėtė ši žinia. Pasak jo, Europos Sąjungos pareigūnai, valstybių narių atstovai, taip pat Jungtinė Karalystė ir Australija reagavo labai greitai. Jis ypač išskyrė operatyvią, tikslią ir drąsią Suomijos premjero reakciją.

V. Andriukaičio teigimu, Lietuvoje vertinimai pasirodė tik pirmadienio vakarą, nors žinia buvo paskelbta sekmadienį. Jo manymu, tokiais atvejais derėtų reaguoti sparčiau.

Politikas neįvardijo, kas konkrečiai turėjo pasisakyti – premjeras, užsienio reikalų ministras ar prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai buvo itin sukrečianti žinia. Pasak V. Andriukaičio, Donaldo Trumpo veiksmai vis labiau apsunkina transatlantinius santykius ir saugumo architektūrą, o Ukrainą palieka labai sunkioje padėtyje.

V. Andriukaitis stebėjosi, kad Lietuva taip ilgai nereagavo. Prezidento pasisakymą jis įvertino kaip sveikintiną, tačiau jo poziciją pavadino gana silpna. Premjero reakciją politikas įvertino gerai, bet apgailestavo, kad ji nepasirodė tuo metu, kai kitų valstybių vadovai reagavo nedelsdami.

Paklaustas apie Lietuvos pragmatizmą siekiant išlaikyti JAV paramą ir užsitikrinti amerikiečių karių sugrįžimą bei galimą D. Trumpo sprendimą pajėgas atitraukti, V. Andriukaitis sakė esantis toli nuo tokio šalies saugumo problemų supratimo.

Jo teigimu, liūdina ne pragmatiška, o nuolat klumpanti Lietuvos laikysena. Šią situaciją jis palygino su kadaise populiariu eilėraščiu apie Lietuvą, kurios neva nebegąsdina grobikas, nes ją saugo milžino jėga. Tokie žodžiai buvo parašyti tuo metu, kai Lietuva buvo po Josifo Stalino sparnu.

V. Andriukaičio vertinimu, Lietuva vis dar kenčia nuo šio sindromo, nors turėtų aiškiai demonstruoti garbingą, principingą ir teisės viršenybę ginančią poziciją.

Jis priminė, kad Lietuva pavėlavo sureaguoti ir tuomet, kai D. Trumpas pagrasino prisijungti Grenlandiją. Politikas taip pat atkreipė dėmesį į karo veiksmus Irane, nuo kurių, anot jo, kenčia visas pasaulis.

V. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų savęs laikyti nei mažyte, nei silpna valstybe. Jo įsitikinimu, šalis gali laikytis aiškios ir garbingos pozicijos, leidžiančios išsaugoti orumą bei išvengti dvigubų standartų.

Kaip pavyzdį jis dar kartą pateikė Suomiją, kuri su Rusija turi gerokai ilgesnę sieną, tačiau sureagavo iš karto ir nedviprasmiškai. Panašiai dėl Grenlandijos elgėsi Danija ir kitos šalys.

Pasak politiko, Lietuva pernelyg įprato būti tuo, kas liaudyje vadinama „klapčiukais“, tačiau tokia laikysena nedera oriai ir drąsiai valstybei.

Premjero atsakomybė

Paklaustas, ar nusivylė savo partija ir ketina paskambinti M. Sinkevičiui bei tiesiai išsakyti savo nuomonę, V. Andriukaitis patikino, kad ši diskusija nėra nauja nei jo kolegoms, nei partijos viduje.

Jo manymu, būtų neteisinga vengti atvirų pokalbių apie svarbiausius užsienio politikos klausimus ir jų bendrą įgyvendinimą. Politikas priminė, kad egzistuoja ir prezidento, ir Vyriausybės programos, todėl būtinos diskusijos, nuomonių derinimas bei galimų nesutarimų sprendimas, o ne tylėjimas ir laukimas, kaip viskas susiklostys.

V. Andriukaičio vertinimu, dėl tokios situacijos visuomenei tampa sunku atskirti kairiąją užsienio politiką nuo dešiniosios, o tai esą yra labai blogai.

Paklaustas, ar premjeras sugeba įrodyti esąs lyderis, galintis išspręsti visas problemas, V. Andriukaitis pabrėžė, kad Mindaugas ėmėsi nepaprastai sudėtingos užduoties.

Pasak jo, premjeras pareigas pradėjo eiti itin sunkiomis aplinkybėmis, dar nėra praėję nė šimtas dienų, o jam jau teko susidurti su labai plačiu sudėtingų klausimų ratu. Todėl V. Andriukaitis suabejojo, ar dabar apskritai galima jam klijuoti kokią nors etiketę, ir retoriškai klausė, koks Saliamonas jo vietoje būtų pasielgęs kitaip.