„Norfos“ savininkas D. Dundulis: siūlo už kiekvieną gimusį vaiką mokėti net 20 tūkst. eurų

Valdžios sukonstruotas šeimos priemonių paketas demografines situacijos tikrai nepagerins, nes jame numatyta pinigų tik patrupinti, be to, ne visi jie būtų duodami žmonėms į rankas. Tokią išvadą laidoje „Tikroji kaina“ pateikė „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis. Jis išsakė ir idėją, kuri esą tikrai paskatintų gimstamumą – už kiekvieną gimusį vaiką mokėti 20 tūkst. eurų vienkartinę išmoką.

Siūlo dviejų dydžių išmokas

Rugsėjo pradžioje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė šeimos paketą, kuriame yra devynios priemonės, kaip stiprinti šeimas ir paskatinti jas gimdyti. Tokių užmojų, pavadintų šeimos priemonių paketu, kaina – 770 mln. eurų per metus.

Brangiausia priemonė yra nemokami pietūs nuo 2029 metų. Juos gautų visi penktos–dešimtos klasės mokiniai. Šiai priemonei numatyta beveik 376 mln. eurų per metus.

Pakete taip pat yra didesnės vaiko priežiūros išmokos, pirmojo būsto programa ir parama grįžusioms šeimoms. Daugumą priemonių Vyriausybė žada įgyvendinti per savo kadenciją, kai kurios jų jau įtrauktos į kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuris šiuo metu yra svarstomas.

Viena iš priemonių, kurią iškart išskyrė šeimos paketo rengėjai, yra didesnės ir lankstesnės vaiko priežiūros išmokos.

Jei pasirenkamos 18 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos, siūloma išmoka didinti iki 100 proc. buvusio darbo užmokesčio, o pasirinkus 24 mėn. – atitinkami 77 ir 58 proc. (į „rankas“). Taip pat norima suteikti daugiau lankstumo šeimoms – išmoka mokama dienomis 495 arba 675 dienų, nesiejant su vaiko amžiumi, kurias galima išnaudoti iki vaikui sueis 3 metai. Skaičiuojama, kad ši priemonė per metus kainuos 123,6 mln. eurų, nes realiai didėja vaiko priežiūros išmokos.

Tačiau D. Dundulis nebuvo sužavėtas tokia priemone, nes ji neskatina žmonių, ypač mamų, grįžti į darbo rinką, o noras siekti karjeros ir yra viena iš priežasčių, kodėl moterys pasirenka negimdyti arba gimdyti vėliau ir tik vieną vaiką.

„Logiškai turime paklausti, kaip panaudoti pinigus, kad iš tikrųjų padėtume padidinti gimstamumą, kad moterys norėtų gimdyti. Pirmiausia galbūt įvesčiau paprastą dalyką. Gimus vaikui visoms moterims skirčiau vienodą išmoką, nepriklausomai nuo to, ar jos dirbo gerai apmokamą, ar mažai apmokamą darbą. Žinoma, čia jau detalės, išmoka galbūt 10 ar 20 tūkstančių eurų. Tai būtų didelė išmoka, vienkartinė išmoka už visus metus.

Tik kyla vienas pavojus. Vieni žmonės yra atsakingi, kiti – ne taip labai. Galbūt tuos 10 ar 20 tūkstančių eurų, nemažą sumą, reikėtų išmokėti kas mėnesį, bet nepriklausomai nuo darbo užmokesčio, nes vertinčiau ne darbo užmokestį, o tai, kad gimė vaikas. Išmoka būtų išmokėta, o tuos metus moteris būtų apdrausta, kad jai būtų skaičiuojama pensija. Gavusi tuos pinigus, susilaukusi vaiko šeima galėtų eiti į darbą ir uždirbti pinigų, jei tik norėtų.

Moteris būtų apdrausta, o jei eitų papildomai dirbti, nuo atlyginimo dar būtų skaičiuojamos papildomas „Sodros“ draudimas, tai būtų papildomi pinigai. Žodžiu, tokia išmoka būtų privaloma 100 procentų, bet tėvai galėtų ir dirbti“, – savo idėją suformulavo D. Dundulis.

Tačiau iš „Delfi“ verslo naujienų redaktorės Viktorijos Chockevičiūtės-Žilinskės jis iškart sulaukė pastabos, jog gali būti, kad tokia didelė išmoka paskatintų gimdyti tas šeimas, kurios socialiai nėra labai atsakingos – dirba nelegaliai arba yra ilgalaikiai bedarbiai, pas kuriuos nuolat lankosi socialiniai darbuotojai.

„Tai galbūt ta išmoka turi būti dviejų dydžių. Vienas dydis, sakysime, jei yra pradirbta tiek ir tiek, ir kitas dydis, jeigu yra pradirbta mažiau. Jei dirbta mažiau, reiškia, išmoka bus mažesnė. Susieti galbūt su dirbtu laiku, o ne su pinigais. Nes jei tu buvai draustas ten, sakysime, jau kokius 2–3 metus, jau tau priklauso ta didelė išmoka. Jei tu esi pastovus bedarbis, tai, sakysime, išmoka mažesnė, bet išmoka vis tiek būtina“, – į kompromisus leidosi D. Dundulis.

Papildomų pinigų nereikėtų

Jis pabrėžė, kad tokia išmoka nebūtų našta biudžetui. Verslininkas siūlo nedidinti dabar esančių vaiko priežiūros atostogų išmokų, o jų didinimui numatytus pinigus skirti toms vienkartinėms išmokoms.

„Aš nenoriu papildomų pinigų. Aš noriu į tuos pinigus sutilpti. Tikrai esu girdėjęs, kad tam tikrose šalyse gimus vaikui mokama nemaža išmoka ir gimstamumas yra labai didelis, nepriklausomai nuo to, ką tu darei“, – tikino D. Dundulis.

Jis pripažino, kad kai kurios šeimos gautą išmoką galimai panaudotų ne gimusio vaiko gerovei, tačiau jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad valstybė tikrai negali nurodinėti, kas gali turėti vaikų.

„Mus reikia nuspręsti, ar mes norime vaikų. Jei mes norime vaikų ir nenorime diskriminuoti žmonių, tai vis tiek turime eiti šituo keliu. Universalios išmokos visiems.

Ir dar vienas dalykas – naujagimio susilaukė tėvai gali grįžti į darbo rinką. Būkime teisingi, dažniausiai moterys sako, kad joms kyla karjeros problemų, dingsta laikas. Dabar žiūrėkite, ką pati valstybė padarė. Išleido trejus metus vaiko priežiūros atostogų. Faktas, kad po trejų metų aš, kaip darbdavys, puikiai žinau, visos inovacijos ir kita nueina į priekį. Taip, tu darbo vietą privalai išsaugoti, bet tos darbo vietos dėl inovacijų gali nebelikti. Valdžia priima sprendimus, pati nesuvokdama, kad kai kuriais atvejais tai yra neįmanoma.

Dabar, sakysime, Šveicarijoje po trijų mėnesių grįžtama į darbą, ne visu etatu. Tai karjera nenutrūksta. Jei išleidžia, grubiai tariant, iki vaikui gimstant, tiksliai nepasakysiu, bet, man atrodo, apie du mėnesius, po vaiko gimimo praėjus trims mėnesiams jau grįžtama į darbą. Išeina penkių mėnesių pertrauka, kuri nėra labai didelė tam, kuris nori siekti karjeros.

Tai jei šeima gavo tą didelę išmoką, už tuos pinigus gali pasisamdyti auklę, ką tiktai nori, ir taip toliau. Po to mama gali eiti į darbą, tik ne visą dieną. Pirmais metais – griežtai ne visą dieną, nes savaime suprantama. Antrais metais vėl gauna tą išmoką, tik jau mažesnę, bet vėl gali eiti į darbą. O ne taip, kaip pas mus valstybė padaro: taip, jie duoda išmokas, bet atima teisę dirbti“, – akcentavo D. Dundulis.

Ne naujas krepšelis, o didesni vaiko pinigai

Šeimos pakete numatyta tokia nauja priemonė – vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis. Siūloma jį sukurti vaikams nuo darželio iki 12 metų. Vienam vaikui kasmet būtų skiriama 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio suma, tai šiuo metu būtų apie 384 eurus. Lėšas būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms. Iš viso tokiai priemonei reikėtų 110 milijonų eurų per metus.

„Man čia kyla vienas klausimas – kokiu keliu tie pinigai atiteks šeimai? Ar jie pateks į tas įstaigas, kurios užsiims tuo, sakykime, užklasiniu auklėjimu, ar tiesiai vaikams?“ – klausė D. Dundulis.

V. Chockevičiūtė-Žilinskė konstatavo, jog dar niekas šio klausimo nekėlė, tad nėra ir atsakymo, tačiau ji spėjo, kad išmokos turėtų būti tiesiogiai tėvams, o jie jas panaudotų.

„Bet, žiūrėkite, jos yra tikslinės – auklėms ir taip toliau. Aš bandau kritikuoti. Tai gerai, jei aš auklę pasisamdžiau, reiškia, tos išmokos man priklauso. Jeigu nesisamdžiau, reiškia, nepriklauso. Kodėl tokia nelygybė?

Tai tada nuspręskime ir padidinkime vaiko pinigus ir skirkime juos vaikui, o po to tėvai patys nuspręs, ar rinktis pailgintos dienos grupes, aukles, stovyklas. Mes nežinome kiekvienos šeimos būtiniausių poreikių. Kažkodėl vėl valstybė nori nuspręsti, kokie yra būtiniausi šeimos poreikiai.

Leiskime žmonėms patiems spręsti. Žinote, pas mus iš tikrųjų yra ta samprata, kurią aš daugeliu atvejų matau stebėdamas, kaip apskritai valdoma valstybė: mes tikrai atėję iš tų anų laikų. Mes norime nuspręsti viską už žmones. Nespręskime už juos. Žmonės patys nuspręs. Jie tikrai protingi. Visi žmonės yra labai protingi ir patys sugeba susitvarkyti savo gyvenimą geriau nei valdžia nori jiems sutvarkyti“, – pabrėžė D. Dundulis.

Galima padidinti gimstamumą

Kone pusė šeimos paketo priemonių yra apie lankstesnes priežiūros išmokas. Na, aišku, yra ten ir didesnės ligos išmokos prižiūrint sergantį vaiką, didesnės pensijų garantijos seneliams, prižiūrintiems vaikus, slaugantiems artimuosius ir taip toliau, ir tie vaiko priežiūros bei užimtumo krepšeliai.

D. Dundulis buvo įsitikinęs, kad tikrai nereikia atskirai kurti kažkokių tikslinių išmokėlių ir mėtyti po truputį.

„Reikia tiesiog sukurti vieną tokią schemą, tvarką: iki kokio amžiaus priklauso tiek, iki kokio amžiaus – tiek, nuo to amžiaus – tiek. Aišku, faktas, kad neįgaliems vaikams sumos didesnės, čia viskas aišku. Tai tikrai neginčytina. Bet tėvai, įsivaizduojate, net ir neįgaliam vaikui vienam reikia vieno, kitam – kito. Tėvai geriau žino, ko jiems reikia. O mums duos tą priemonę, nors reikia šitos, o gal šita visai netinkama. Taigi matosi iš viešumos, kad valstybė duoda, bet tai netinka“, – kalbėjo D. Dundulis.

Tačiau jis įvardijo ir priežastį, kodėl valdžia nenori tiesiog universaliai atiduoti pinigų šeimoms, o prigalvoja visokių išmokų.

„Jei atiduodi pinigus tiesiai žmonėms, prarandi kontrolės mechanizmą. Aš manau, kad ne nepasitikėjimas, o kontrolės mechanizmas. Įsivaizduojate, čia lygiai tas pats: kai tu turi pinigus ir kontrolę, tu valdai situaciją. Kai atiduodi žmonėms pinigus, tu nebevaldai situacijos“, – teigė verslininkas.

Analizuodamas ir kitas šeimos paketo priemones, jis akcentavo tai, kad tėvai, kai gimsta vaikas, mąsto plius minus apie laikotarpį iki dešimties metų.

„Dešimt metų yra ilgas laikotarpis. Mano nuomone, valstybei labiausiai reikia sureguliuoti pirmųjų trejų metų laikotarpį, po to – dar septynerius metus, o po to į tai nebesikišti. Ir tuos pinigus, kurie numatyti ta, šeimos paketui, išdėlioti į tuos laikotarpius.

Nes mes diskutuojame, kad pinigų suma yra, bet klausimas – kaip ją geriausiai išskirstyti. Manyčiau, kad jei tuos pinigus paskirstytume vaikui per dešimt metų, tikrai galėtume stipriai padidinti gimstamumą“, – konstatavo D. Dundulis.