Opozicijos siūlomos skolos lubos sukėlė premjero kritiką: ES mastu tai būtų anomalija

Opoziciniams konservatoriams ir liberalams pasiūlius apriboti valdžios sektoriaus skolą, premjeras Mindaugas Sinkevičius šią iniciatyvą įvertino kritiškai. Vis dėlto, pasak jo, politinis susitarimas būtų įmanomas, jei kartu būtų nustatytos lubos deficitui ir viešojo sektoriaus išlaidoms.

Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime premjeras pabrėžė, kad diskusija neturėtų apsiriboti vien valstybės skolos ir BVP santykiu. Jo teigimu, reikėtų vertinti tris rodiklius – skolos dydį procentine išraiška, deficitą ir metinį viešojo sektoriaus išlaidų augimą.

M. Sinkevičiaus vertinimu, tik įtraukus visus šiuos parametrus būtų galima tartis dėl skolos ribos. Tačiau jis spėjo, kad toks sprendimas būtų anomalija Europos Sąjungos kontekste, nes nežino kitų valstybių, kuriose būtų pasiektas panašus susitarimas. Premjeras taip pat suabejojo, ar toks modelis būtų tvarus.

Liberalai ir konservatoriai šią savaitę įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Pagal jas valstybės skola negalėtų perkopti 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Konservatorius Mindaugas Lingė pažymėjo, kad šiuo metu skolos aptarnavimui jau skiriama daugiau kaip milijardas eurų, o 2030 metais ši suma gali pasiekti ir du milijardus eurų. Jis premjero teiravosi, kaip šis vertina partijų susitarimo dėl valstybės skolos nedidinimo idėją.

M. Sinkevičius atsakė, kad susitarimų galima sudaryti daug, tačiau svarbiausia jų laikytis, ir priminė ankstesnių susitarimų patirtį.

Premjero teigimu, opozicijos iniciatyva susitarti dėl valstybės skolos ribos būtų „naujas žanras“. Jis aiškino, kad tokiu būdu opozicija siūlytų valdantiesiems fiskalinius suvaržymus ir mažintų jų manevro laisvę, nors nėra žinoma, su kokiomis krizėmis valstybė gali susidurti ateityje.

M. Sinkevičius taip pat priminė, kad partijų įsipareigojimas didinti švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus iš dalies prisideda prie dabartinio deficito dydžio.