Viešoje grupėje buvo kvieičiama pasisakyti apie tai, ką galima laikyti nebloga alga.
„1,9 tūkst. (į rankas – aut. past.) – maža ar normali? Kas, jūsų manymu, šiais laikais yra normali alga Vilniuje, Kaune? O kas maža? Kas gera?“ – klausė ji.
Primename, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praėjusių metų trečią ketvirtį siekė 2415 eurų prieš mokesčius (1486 eurus į rankas).
Norėtų apie 2 tūkst. į rankas
Žmonių atsakymai buvo itin įvairūs.
„Uždirbu 2,6 tūkst. eurų + priedai, vyras – 1,9 tūkst eurų. Negyvename didmiestyje, tad šiuo metu galime savo poreikius patenkinti visiškai. Tikrai nesakyčiau, kad čia mažai“, – rašė viena narė.
Kitas vartotojas dalijosi, jog normali alga, jo nuomone, siekia 3,5 tūkst. eurų į rankas.
Dar vienas žmogus rašė, kad jo siekiamybė – uždirbti 2 tūkst. eurų po mokesčių.
„Ar tiek gaunu? Ne. Ar siekiu? Taip“, – rašė jis.
Kitas pasisakęs rašė, jog, jo manymu, 2 tūkst. eurų po mokesčių jau yra neblogai.
„Kartais darbe išeina tiek, bet dirbti tenka pusantro, kartais dviem etatais. Turiu side hustles (liet. papildomų darbų – aut. past.).“
Gyvenant vienam užtenka 1,5–2 tūkst. eurų, tačiau turint vaikų reikėtų uždirbti daugiau, rašė moteris.
„1,5–2 tūkst. – normali alga gyvenant vienam. Jei yra vaikai, turėtų prisidėti dar bent po 500 eurų vienam vaikui išlaikyti kas mėnesį, plius papildomos išlaidos. Na, ir asmeninis palyginimas: jei iki 2022 metų užtekdavo 2 tūkst. eurų mūsų visai šeimai pragyventi mėnesį (tada turėjome 2 vaikus), šiuo metu reikia 4–5 tūkst. eurų (turime 3 vaikus). Iš turimų paskolų prisidėjo tik didesnis automobilis, visos kitos išlaidos – dėl nežmoniško kainų augimo“, – nurodė ji.
Tiesa, kita narė sureagavo nurodydama, kad turi 2 vaikus, o 500 eurų patenkinti vieno vaiko reikmėms tikrai nereikia.
„Nuo gyvenimo būdo priklauso. Perku, ko reikia. Ar dviese buvome, ar dabar su mokyklinukėmis, maistui išlaidos panašios. Visam kitam tiek nereikia. Nebent paauglystė bus įnoringa“, – svarstė ji.
Jai pirmiau pasisakiusi diskusijos dalyvė atsakė, kad vienas iš vaikų artėja prie paauglystės, todėl „vos spėja traukti piniginę“, o kur dar išlaidos būreliams ir maistui.
„Mokykloje pavalgyti kainuoja beveik tiek pat, kiek kavinėje, bet vaikai grįžta vis tiek alkani, dar normaliai pavalgo namuose. Mano vaikai valgo daugiau už mus su vyru“, – juokėsi ji.
Kitas pasisakęs sakė, kad gyvena Klaipėdoje ir uždirba 2 tūkst. eurų, tačiau 900 eurų išleidžia vien mokesčiams. Įdomu, kad į pastarąją sąvoką jis įtraukė ir platformų prenumeratas.
„Mokesčiais aš vadinu viską (būsto paskolą, lizingus, komunalines išlaidas, „YouTube“ ir t. t.), išskyrus maistą ir degalus“, – tikslino jis.
„Gali gauti kad ir 10 tūkst. eurų ir verkti“
Buvo ir pastebėjusių, kad svarbu ne kiek kas uždirba, o kaip elgiasi su pinigais.
„Gali gauti kad ir 10 tūkst. eurų ir verkti, nes nori gyventi kaip milijonierius. Vilniaus atlyginimų vidurkis yra pusantro tūkstančio eurų, sakyčiau, kad tai normali alga, kas žemiau – maža, kas aukščiau – gera“, – svarstė jis.
Šių žodžių teisingumą tik patvirtino kitos moters pasisakymas: ji sakė uždirbanti normaliai, už vaiką gaunanti alimentus, be to, atžalos tėtis apmoka išlaidas už būrelius, prisideda esant didesnėms išlaidoms, nuperka kokybiško maisto, tačiau jai atsidėti nepavyksta, kad ir kaip betaupytų, o dar dažnai ir pritrūksta.
„Šiuos metus pradėjau tiksliu (išlaidų – aut. past.) fiksavimu, matysime, kur išlekia pinigai.“
Diskusijoje pasisakė ir žmonės, kurie uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą.
„Gaunu nepilnai 1,2 tūkst. eurų Vilniuje, laikau, kad įeina į intervalą „normali“. Nors kartais jaučiuosi kaip ubagė tarp aplinkinių, bet turiu santaupų, nė karto nėra tekę gyventi nuo algos iki algos. Maža alga man būtų iki 1 tūkst. eurų, didelė – virš 2 tūkst. eurų“, – samprotavo ji.
Kita pasisakiusioji nurodė, jog dirba degalinėje operatore, taip pat gauna 1,2 tūkst. eurų į rankas.
„Ar pakanka? Nelabai, bet plačiau pamąsčius kiti su aukštuoju panašiai gauna, vien todėl nedrįstu keisti darbo, nors jis man jau gerklėje stovi“, – atviravo diskusijos dalyvė.
Dar vienas žmogus reagavo, kad gyvena uostamiestyje, o jame esą nėra didelių algų.
„Bent jau mano aplinka uždirba 900–1,3 tūkst. eurų. Norėtųsi bent jau 1,5 tūkst. eurų, nes su minėta daug ko sau negali leisti“, – nurodė vartotojas.
Mauricas: tokių klausimų kyla net Šveicarijoje
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas juokavo, kad atlyginimų tema – plati ir neišsemiama kaip vandenynai.
Jis prisiminė gyvenant Šveicarijoje matytą laidą, kurioje buvo patariama, kaip subalansuoti finansus. Anot ekonomisto, dažnu atveju buvo daroma išvada, jog net ir uždirbant pakankamai dideles pajamas pinigų nepakanka.
„Čia galbūt yra kapitalizmo rykštė, nes sistema sudėliota taip, kad kuo daugiau gyventojai turi pajamų, tuo daugiau atsiranda pasiūlos, kur pinigus išleisti. Vilniuje finansinę drausmę palaikyti sunkiau nei, pavyzdžiui, mažame miestelyje ar kaimo vietovėje, nes pagundų čia yra žymiai daugiau. Aš sakau, kad prekybos centre maistas sudaro mažiau nei 50 proc. parduodamų prekių, o kitą pusę sudaro viliojančios nuodėmės, kurių gali tiesiog nepirkti“, – „Delfi“ komentavo Ž. Mauricas.
Priešingai nei galvoja daugelis žmonių, kuo daugiau pajamų uždirbama, tuo sunkiau suvaldyti finansus.
„Buvo labai plačiai aptartas straipsnis apie tai, kaip Kalifornijoje, Silicio slėnyje, neišgyvena aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistai. Jie uždirba maždaug po 20–30 tūkst. dolerių per mėnesį. Aišku, labai didelę dalį jų pajamų suvalgo būsto nuoma, nes kuo aukštesnių pajamų yra miesto gyventojai, tuo būstas yra brangesnis. Tas jau aktualu ir Vilniuje.
Taip pat atsiranda didesnis spektras paslaugų. Restoranuose jie gali išleisti 3 tūkst. dolerių per mėnesį, kas gal ir yra normalu, jei vaikštai į geresnius restoranus. Ir, aišku, yra kitos paslaugos: kambarių tvarkytojai, namo prižiūrėtojai ir taip toliau“, – vardijo jis ir pridūrė, kad net ir Vilniuje žmonės prie būtinųjų išlaidų jau ima priskirti naujo automobilio lizingą.
„Uždirbant daugiau iššūkiai savaime neišsisprendžia“
Prie vidurinės klasės save gali priskirti gyventojai, kurie uždirba nuo 1200 iki 3200 eurų į rankas (čia turimos galvoje vieno gyventojo pajamos). Jei yra šeima su dviem vaikais – nuo 2520 iki 6720 eurų po mokesčių.
„Jei asmeniui yra sunkiau finansiškai, ko gero, ne tik jam yra sunku, bet ir kitiems. Aišku, čia gal menka paguoda. Taip pat yra didžiulis skirtumas, ar jis turi savo būstą, ar ne. Jei neturi, jam reikia uždirbti apie 700 eurų daugiau nei tam, kuris turi. Jei to nepavyksta padaryti, gal tada nebūtina gyventi Vilniuje.
Nes nuomos kainos Vilniuje yra didelės, bet būsto santykinai – dar didesnės. Jeigu mes matuotume būsto kainų ir gyventojų pajamų santykį, asmeniui reikėtų taupyti 12 metų, kad jis sugebėtų įsigyti 60 kvadratinių metrų naujos statybos butą. Tai yra labai daug. Standartas būdavo 5 metai, ES vidurkis – apie 8 metai. Mūsų rodiklis panašus kaip Stokholme. Kiek mažesnis nei Londone ar Paryžiuje, bet ten jau yra visiškas kosmosas“, – įžvelgė pašnekovas.
Būtent būsto kainos, anot Ž. Maurico, ir išskiria Vilnių iš kitų Lietuvos miestų, nes kitų dalykų kainos taip stipriai nesikeičia.
„Maisto prekių kainos parduotuvėse praktiškai yra identiškos visoje Lietuvoje. Paslaugų kainos skiriasi. Jei žmogus gyvena Vilniuje, automatiškai norisi nueiti į teatrą, kavinę, restoraną, todėl tam tikruose segmentuose skirtumas yra.“
Žmonėms jis patarė sekti savo išlaidas ir negalvoti, kad uždirbant daugiau finansinių iššūkių savaime neliks, nebent kalbama apie itin aukštas pajamas, bet tokių žmonių yra labai mažai.
„Galima popieriaus lapelyje ar „Excel“ pasidaryti mažą planelį, kiek uždirbama ir kiek išleidžiama. Užtenka išsitraukti banko išrašus. Arba gal net geresnė idėja yra padalyti išlaidas į kasdienes ir stambesnes. Aš, pavyzdžiui, naudoju atskiras korteles. Ir, ko gero, gyvenant Vilniuje ir norint turėti didesnį finansinį stabilumą, manau, kad beveik būtina sąlyga yra gauti ir kitokių, ne darbinių, pajamų. Vienas pagrindinių šaltinių yra investicinės pajamos“, – apibendrino ekspertas.
