Nuo 2029-ųjų ruošiama esminė slaugos reforma: specialistai perspėja apie ligoninių apgultį ir galimas priemokas

Pirmadienį Seime opozicinės konservatorių frakcijos narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės surengtoje spaudos konferencijoje specialistai kritikavo rengiamus pokyčius. Jie teigė nesuprantantys, kodėl nuspręsta pertvarkyti gerai veikiančią ambulatorinių slaugos paslaugų namuose sistemą.

Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovo Justino Barkaus teigimu, dėl ambicijų parodyti, kad kažkas pakeista, užmirštamas pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas – pagalba žmogui, dėl kurio šios paslaugos ir teikiamos.

Įspėja apie pacientų antplūdį gydymo įstaigose

Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis pabrėžė, kad ambulatorinės slaugos namuose sistema buvo sėkmingai plėtojama daug metų.

Šiuo metu šiomis paslaugomis naudojasi apie 70 tūkst. žmonių, o jas teikia keli šimtai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Dešimtys ar net šimtai slaugytojų kasdien lanko senstančios visuomenės narius, kurie nebegali savimi pasirūpinti.

M. Čiurlionio teigimu, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra vienas svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos medicinos įrankių. Jis perspėjo, kad laiku nesulaukę pagalbos pacientai vyks į ligoninių priimamuosius arba grįš į poliklinikas.

Dėl paslaugų trūkumo ir riboto prieinamumo ligoninių priėmimo skyriuose gali išaugti pacientų srautai, nors dalį reikalingos pagalbos būtų galima suteikti jų namuose.

Pagal dabar pristatomą modelį žmogus per du mėnesius galėtų gauti iki 24 paslaugų. M. Čiurlionio vertinimu, tokios apimties nepakanka, nes esant dideliems poreikiams pagalba šiuo metu gali būti teikiama beveik kasdien.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į viešai skelbiamą informaciją, kad po dviejų mėnesių paslaugos teoriškai galėtų tapti mokamos. Tokiu atveju žmonės, nenorėdami mokėti ir siekdami sutaupyti, gali pradėti dažniau kreiptis į gydymo įstaigas.

Abejojama savivaldybių galimybėmis

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė sakė, kad dabartinė ambulatorinės slaugos sistema yra labai svarbi pagalba šeimos gydytojams.

Šiuo metu specialistai tiesiogiai bendradarbiauja ir gali operatyviai keistis informacija apie pacientą. Pagal projektą paslaugų koordinavimą perdavus savivaldybėms, šio tiesioginio ryšio nebeliktų, todėl kyla abejonių dėl pagalbos tęstinumo ir greito reagavimo.

G. Baršauskienės teigimu, papildoma našta gali tekti šeimos gydytojų komandose dirbantiems slaugytojams. Negalintys susimokėti ar norintys greičiau gauti tam tikras procedūras žmonės kreiptųsi būtent į juos. Taip būtų dubliuojamos ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančių įstaigų funkcijos, nors Lietuvoje gali nepakakti slaugytojų tokiam darbui atlikti.

Pacientų atstovai baiminasi papildomų mokesčių

Nerimą dėl planuojamų sprendimų išsakė ir pacientų organizacijos. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė pažymėjo, kad nors dažnai kalbama apie žmogų sveikatos sistemos centre, priimamuose teisės aktuose tai atsispindi ne visada.

Didžiausią susirūpinimą, anot jos, kelia galimas paslaugų teikimo laikotarpio trumpinimas ir priemokos pacientams. Ilgalaikės pagalbos namuose dažniausiai reikia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pajamos yra labai ribotos.

Jei paslaugos namuose taptų neprieinamos ir žmonėms tektų vykti į gydymo įstaigas, jų prieinamumas dar labiau sumažėtų. Ši problema ypač aktuali regionuose, kur dažnai nėra pasirinkimo ir pacientai neturi galimybių nuvažiuoti kitur.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė sakė, kad šiek tiek ramina tai, jog reforma neapima paliatyviosios pagalbos. Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 150 tūkst. žmonių, o maždaug 8 tūkst. jų kasmet miršta. Šiems pacientams reikalinga slauga arba paliatyvioji pagalba.

N. Čiakienės vertinimu, pati idėja pristatoma patraukliai, tačiau žinant, kaip skirtingai procesus organizuoja 60 savivaldybių, lieka daug neatsakytų klausimų. Kai tenka ieškoti atsakingo asmens, jo dažnai nebūna, todėl kyla grėsmė, kad nukentės pacientas.

Neaišku, kodėl pasirinktas 60 dienų laikotarpis

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė pripažino, kad globos ir slaugos sistemų sujungimas gali būti prasmingas tais atvejais, kai dubliuojamos funkcijos ir joms skiriamas papildomas finansavimas.

Vis dėlto planuojamuose ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės slaugos pakeitimuose ji įžvelgė nemažai pavojų. Pasak medikės, neaišku, kodėl pasirinktas būtent 60 dienų, o ne 120 dienų ar kitoks terminas.

Pacientų būklės labai skiriasi. Po insulto, sergant demencija ar lūžus šlaunikaulio kakleliui, sveikimas gali užtrukti keturis ar šešis mėnesius, o ne du. Todėl lieka neaišku, kas vėliau pasirūpins žmogumi.

Į namus grįžusiam pacientui pagalbos neretai prireikia tą pačią dieną. Tam būtini darbuotojai, funkcinė lova, vaikštynės ir kitos priemonės, kurių šeimos paprastai neturi. A. Gerliakienė pabrėžė, kad savivaldybė nelaukia prie paciento durų su visa reikalinga įranga.

Slaugos specialistų trūkumas gali dar labiau išryškėti

Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė atkreipė dėmesį ir į slaugos darbuotojų stygių. Jos teigimu, didelė sistemos dalis šiuo metu remiasi pensinio ir priešpensinio amžiaus specialistais, todėl ateityje gali likti tik nedidelė dalis dabar dirbančių žmonių.

A. Gerliakienė kėlė klausimą, kas tokiu atveju teiks paslaugas, ir teigė, kad valstybė vis daugiau atsakomybės už artimųjų slaugą perkelia šeimoms.

Didesnes pajamas turintys žmonės galės samdyti slaugytojus, o kitiems teks artimaisiais rūpintis patiems. Tai gali priversti juos trauktis iš darbo rinkos, prarasti pajamas, o valstybė dėl to surinktų mažiau mokesčių.

Nuolatinė sunkiai sergančio žmogaus slauga yra itin didelis krūvis. Gydymo įstaigose šį darbą pamainomis atlieka specialistų komandos, o namuose visa atsakomybė gali tekti vienam ar dviem žmonėms.

Be to, namuose dažnai nėra reikalingų priemonių. Slaugant žmogų paprastoje lovoje jį tenka vartyti, kelti ir nuolat prižiūrėti. Dėl tokio krūvio gali susirgti ir patys slaugantieji, o tai taptų papildoma našta valstybei.

Pasigenda poveikio vertinimo ir platesnių diskusijų

M. Čiurlionis pabrėžė, kad tokiai reformai nepakanka vien teisės akto. Jai parengti reikia ne vienerių metų ir ilgų diskusijų.

Jo teigimu, kyla klausimų, ar buvo atliktas poveikio vertinimas. Viešosios konsultacijos turėjo būti platesnės ir įtraukti daugiau suinteresuotų grupių.

N. Čiakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad apie sistemų sujungimą atskirai nesitarta su pacientų organizacijomis, nors būtent pacientai turėtų būti galutiniai pertvarkos naudos gavėjai. Jos vertinimu, negali būti taip, kad paciento kelią formuotų viena institucija, procese nedalyvaujant nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei patiems pacientams.

Nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris Andrejus Rudanovas teigė, kad kuriant visiškai naują reguliavimą pirmiausia turi būti parengta koncepcija, o ne įstatymo ar įsakymo projektas.

Pasak jo, iš pradžių reikėtų sukviesti visas suinteresuotas puses: pacientų ir specialistų organizacijas, medikus, slaugos specialistus bei paslaugų teikėjus.

Pokyčius ketinama įgyvendinti nuo 2029 metų

Numatoma, kad paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.

Ilgalaikės priežiūros paslaugas planuojama finansuoti iš keturių šaltinių: valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei asmens mokamų lėšų.

Ministrai Linas Kukuraitis ir Inga Ruginienė, pristatydami sumanymą, teigė, kad įstatymo projektą Seimui ketinama pateikti vėliausiai šių metų lapkritį. Pokyčiai įsigaliotų nuo 2029 metų sausio.

P. Kuzmickienė pirmadienį atkreipė dėmesį, kad reforma politikams Seime ir parlamento komitetuose dar nebuvo pristatyta, todėl šiuo metu remiamasi daugybe nuogirdų ir viešomis antraštėmis.

Konservatorė pripažino matanti reformos poreikį ir politinį sutarimą, tačiau sukritikavo pasirinktą kelią, kai judama be diskusijų ir pasitarimų, dar nežinant galutinio rezultato.

I. Ruginienė ir L. Kukuraitis anksčiau aiškino, kad pertvarka padės tikslingiau paskirstyti specialistus bei išteklius ir orientuotis į kompleksinius žmogaus poreikius, užuot darbuotojus derinus prie sistemos.

2028 metais vyks Seimo rinkimai, todėl 2029-aisiais, kai pagal valdančiųjų viziją turėtų pradėti veikti naujasis modelis, darbą jau bus perėmusi nauja Vyriausybė. I. Ruginienė rugsėjį pareiškė prisiimanti atsakomybę už pokyčių parengimą ir įgyvendinimą.