Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti rusų kalbos aptarnaujant gyventojus. Rusų kalba nebevartojama savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje, o prašymų bei skundų rusų kalba nebepriimama.
Sprendimas sukėlė nemažai diskusijų. Vieni sostinės gyventojai jį vertina palankiai ir sako, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės turėtų mokėti lietuviškai. Kiti primena, kad daliai žmonių kalbos barjeras gali tapti rimta problema, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvių kalbos neišmoko net per 60 metų
Dalis vyresnių Vilniaus gyventojų pripažįsta, kad lietuvių kalbos taip ir neišmoko. Į polikliniką Mečislovas keliauja kartu su žmona Vanda, nes pats kalba tik rusiškai.
„Visada dirbau inžinieriumi. Visi dokumentai buvo rusų kalba, tuomet apie lietuvių kalbą niekas net nekalbėjo“, – sakė Mečislovas.
Žmona vyrą ragino mokytis lietuviškai, tačiau per 60 metų jis taip ir nepradėjo kalbėti lietuvių kalba.
„Tingėjo žmogus, tingi… Aš skaitau, čia tinginystė“, – teigė Vanda.
Šiuo metu Šeškinės poliklinikoje informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Vis dėlto dalis gydytojų gali konsultuoti ir rusiškai, tačiau tokį vizitą reikėtų užregistruoti iš anksto.
„Turime susirinkę informaciją, kokiomis kalbomis kalba ir sutinka aptarnauti pacientus mūsų personalas. Registratorės tai mato ir pagal tai registruoja“, – aiškino Šeškinės poliklinikos atstovas Evaldas Pilipavičius.
Tačiau ne kiekvieną dieną galima rasti rusiškai kalbantį gydytoją.
„Tada atsakomybė jau lieka pačiam pacientui atsivesti vertėją“, – pažymėjo E. Pilipavičius.
Vilniaus savivaldybė rusų kalbos atsisakė
Rusų kalbos atsisakyti nusprendė Vilniaus savivaldybė. Šia kalba informacijos nebeliko savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje.
Savivaldybė taip pat nebepriims prašymų ir skundų rusų kalba.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad toks pokytis gali paskatinti ilgą laiką Lietuvoje gyvenančius žmones pagaliau įvertinti savo lietuvių kalbos žinias.
„Yra ir vilniečių, kurie čia gyvena 50 ir daugiau metų, bet vis dar kalba rusiškai, tai bus, matyt, galimybė pasitikrinti, kokios yra tos išmoktos lietuvių kalbos žinios“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Dalis vilniečių savivaldybės sprendimą palaiko.
„Pritariu, būtinai. Jeigu čia gyvenate, kitoje pasaulio šalyje to nėra, pas mus per daug demokratijos. Nueini į parduotuvės kasas – „rusiškai kalbėkite“. O kodėl?“ – sakė moteris.
Kitas gyventojas mano, kad visiškas rusų kalbos atsisakymas kai kuriose situacijose gali būti per griežtas.
„Turi būti kažkoks langelis, vertėjas… Kaip ir teisme, kitos išeities nėra“, – teigė vyras.
„Lietuviškai tegul mokosi“, – sakė praeivė.
„Žmogus, jei gyvena Lietuvoje 50 metų ir lietuvių kalbos nemoka, tai čia tragedija yra“, – teigė vilnietis.
Premjeras sprendimą vertina atsargiau
Savivaldybės sprendimu suabejojo ir premjeras. Jo teigimu, prieš atsisakant rusų kalbos reikėtų įvertinti, kaip toks pokytis paveiks skirtingas žmonių grupes.
„Jei tai liestų Rusijos piliečius, atsakymas būtų vienoks. Jei kalbame apie laisvės kovotojus, pasitraukusius iš Baltarusijos režimo, ar ukrainiečius, požiūris keičiasi“, – sakė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Tuo metu V. Benkunskas tikina, kad praktinė galimybė susikalbėti išliks.
„Jeigu tuo metu bus dirbantis žmogus, kuris šneka rusiškai, tai aptarnavimas žodžiu yra galimas. Susikalbėjimo galimybė yra, yra programėlės, kažkaip visiems pavyksta padėti. Šiuo atveju, manau, irgi viskas pavyks“, – aiškino V. Benkunskas.
Rusakalbių klientų vis daugiau
Kalbos klausimas aktualus ne tik Vilniuje. Nuo šių metų užsieniečius aptarnaujantys darbuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą. Vis dėlto Valstybinės kalbos inspekcijos specialistai sulaukia nemažai skundų.
Šiemet jų jau gauta 213.
„Daugiausia įstatymą pažeidžia pavėžėjai, grožio paslaugų teikėjai ir padavėjai“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Vilniečiai pasakoja susiduriantys ir su atvejais, kai aptarnavimo vietose jų prašoma kalbėti rusiškai.
„Vienoje parduotuvėje sako: „Gavari pa-ruski.“ Apsisukau ir nuėjau“, – pasakojo vilnietė.
Už kalbos reikalavimų pažeidimus gali būti skiriamos nuo 90 iki 170 eurų baudos.
Tačiau, pasak D. Smalinsko, vien baudos problemos neišsprendžia.
„Kas iš to? Toliau jis gali arba baudą sumokėti, arba nesumokėti ir toliau dirbti tą darbą nemokėdamas valstybinės kalbos“, – pažymėjo D. Smalinskas.
Lietuvių kalbos mokytis nori tūkstančiai
Vilniaus savivaldybė nuo balandžio siūlo nemokamus lietuvių kalbos kursus. Pasak V. Benkunsko, susidomėjimas jais yra didžiulis – vietos grupėse užsipildo vos per kelias valandas.
„Poreikis, kai paskelbėme mokymo programas įvairiais būdais – grupėmis, internetiniu, nuotoliniu būdu, matome, yra milžiniškas. Tikslas – iki metų galo norėtume mokyti ne mažiau kaip 5000 žmonių“, – teigė V. Benkunskas.
Tačiau ne visos valstybės institucijos kol kas ketina sekti sostinės pavyzdžiu.
„Sodra“ ir VMI rusų kalbos kol kas neatsisako
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija rusų kalbos atsisakyti kol kas neplanuoja.
VMI vadovas Martynas Endrijaitis aiškina, kad tam įtakos turi pasikeitusi gyventojų struktūra ir išaugęs rusakalbių klientų skaičius.
„Dėl geopolitinės situacijos yra daug atvykusių gyventojų iš Ukrainos, iš kai kurių Azijos valstybių“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Martynas Endrijaitis.
Šiemet rusų kalba besikreipiančių žmonių srautas smarkiai išaugo.
„Iki liepos pabaigos jau turime duomenis. Skambino daugiau nei 44 tūkst. gyventojų, kurie kreipėsi telefonu dėl pagalbos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais per visus 2025 metus buvo apie 38 tūkst. gyventojų“, – aiškino M. Endrijaitis.
Pasak jo, rusų kalbos būtų atsisakyta nebent tuo atveju, jei tokį sprendimą priimtų Seimas ar Vyriausybė.
Vilniaus sprendimas atsisakyti rusų kalbos rodo, kad kalbos klausimas Lietuvoje išlieka jautrus. Vieniems tai – natūralus žingsnis stiprinant lietuvių kalbos vartojimą. Kiti baiminasi, kad daliai gyventojų, ypač vyresniems žmonėms ar neseniai į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams, tai gali sukelti papildomų sunkumų.
