Vilniuje kenčianti kalytė pagalbos laukė beveik parą: tarnyboms prireikė raštiško skundo ir penkių kvietimų

Vilniuje skausmus kenčiančios kalytės gelbėjimas užtruko kone 20 valandų. Inkščiantis, po voljerą besiblaškantis ir atsistoti nepajėgiantis gyvūnas pagalbos sulaukė tik beveik po paros – jau išsekęs ir netekęs skysčių. Susirūpinę žmonės kreipėsi ir į policiją, ir į Maisto ir veterinarijos tarnybą.

Voljere gulinčią bei nesėkmingai atsistoti mėginančią kalytę pastebėjusi vilnietė iškvietė policiją. Pareigūnai į vietą atvyko per valandą.

Vilniaus policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas nurodė, kad smurto požymių ar sužalojimų pareigūnai nepastebėjo, o voljere buvo maisto ir vandens. Jie pasikalbėjo su savininku ir paragino gyvūnui skirti daugiau dėmesio bei nepalikti jo vieno.

Tą vakarą policija inkščiančią kalytę paliko voljere. Vis dėlto dabar ji jau gydoma veterinarijos klinikoje „8 drambliai“.

Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė teigė, kad veterinarai kalytės būklę įvertino kaip sunkią. Klinikoje gyvūnas prižiūrimas visą parą ir gauna visą būtinąją pagalbą.

Iš bado ir troškulio išsekusiai kalytei viltį išgyventi suteikė jos kančiai neabejingi žmonės. Gyvūnų gerovės iniciatyvų atstovė Lina Vaitekūnaitė pabrėžė, kad negalima likti abejingiems nei gyvūno, nei žmogaus kančiai.

Prieš vykstant pareikalauta skundo raštu

Sužinojusi, kad trečiadienio vakarą policija kenčiantį gyvūną paliko voljere, L. Vaitekūnaitė kitą rytą susisiekė su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Jai buvo paaiškinta, kad specialistai pas šunį vyks tik gavę raštišką skundą. Tarnybos darbuotojai atvyko po trijų valandų nuo skambučio.

Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė pasakojo, kad specialistams nepavyko patekti į užrakintą teritoriją, nes savininko nebuvo, todėl teko prašyti policijos pagalbos.

Pasak jos, laukti teko ilgai, o policija buvo kviečiama gal penkis kartus. L. Vaitekūnaitė teigė girdėjusi, kad tuo metu policija atsisakė vykti į įvykio vietą.

Į teritoriją, kurioje gulėjo jau nebeatsikelianti kalytė, tarnybas galiausiai įleido jos šeimininko artimasis.

A. Prielgauskaitės teigimu, gyvūnas buvo paliktas be priežiūros, maisto ir vandens, todėl jį teko skubiai paimti.

Dėl galimo žiauraus elgesio pradėtas tyrimas

Maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimą. A. Prielgauskaitė pažymėjo, kad gyvūno palikimas be priežiūros ir maisto, ypač prasidėjus sveikatos sutrikimams, gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys.

Policijos atstovai aiškina, kad pareigūnai nėra veterinarijos specialistai, todėl negali įvertinti šuns sveikatos būklės. T. Bražėno teigimu, tuo metu pareigūnai nematė būtinybės informuoti kitų tarnybų.

L. Vaitekūnaitė su tokiu vertinimu nesutinka. Jos manymu, nereikia būti veterinarijos gydytoju ar turėti specialių žinių, kad būtų galima pastebėti, jog gyvūnas kenčia, negali atsistoti, yra neprižiūrėtas ir purvinas.

Gavusi veterinarų išvadas, policija spręs, ar šiuo atveju taikyti administracinę, ar net baudžiamąją atsakomybę.

Gyvūnų teisių gynėjos vertinimu, viena pagrindinių problemų yra ta, kad iki šiol nesukurtas aiškus veiksmų algoritmas pareigūnams, gavusiems pranešimą apie kenčiantį gyvūną. Anot jos, sprendimai vis dar priklauso nuo to, kuris pareigūnas ar kitos tarnybos darbuotojas atvyksta į vietą, o situacija vertinama ne pagal teisės aktus, bet pagal asmeninį darbuotojo įsitikinimą.

Pirmiausia pareigūnams teks nustatyti, kam priklauso kalytė, nes gyvūnas nėra paženklintas.