ESO laiškai sukėlė gyventojų įtūžį: savaitę be elektros praleidę žmonės išgirdo, kad kompensacija jiems nepriklauso

Praėjus beveik dviem mėnesiams po Lietuvą nusiaubusios audros, per kurią dalis gyventojų ilgam liko be elektros, Energijos skirstymo operatorius (ESO) pradėjo mokėti kompensacijas už laiku neatkurtą tiekimą. Apie priklausančias išmokas laiškų sulauks beveik 80 tūkst. vartotojų.

Vis dėlto prieš pusantro mėnesio pradėtų mokėti kompensacijų už patirtus nuostolius įmonė dar nėra išmokėjusi visiems. Iš 13 tūkst. gautų prašymų kol kas išnagrinėta tik maždaug pusė.

Utenos meras Marijus Kaukėnas generatorių įsigijo tuomet, kai po visą šalį nusiaubusios audros liko be elektros. Tačiau ir šis įrenginys problemą sprendė tik iš dalies, nes vienu metu buvo galima prijungti vos du prietaisus. Pasak mero, tekdavo rinktis tarp arbatinuko ir kaitlentės, boilerio ir kaitlentės arba kondicionieriaus ir kaitlentės.

Dalį kompensacijų ESO išmokės automatiškai

M. Kaukėno sodyboje elektros nebuvo dvi savaites. Gyventojams, kuriems ESO elektros tiekimo neatnaujino per 72 valandas, įmonė pradėjo siųsti pranešimus apie kompensacijas. Atskiro prašymo jiems pildyti nereikės.

ESO atstovė Rasa Juodkienė paaiškino, kad klientams, anksčiau pateikusiems banko sąskaitos duomenis, pinigai bus pervesti automatiškai. Kitų vartotojų bus paprašyta nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų būti sumokėta kompensacija.

Išmokas turėtų gauti beveik 80 tūkst. vartotojų. Finansų ministerija rugsėjo pradžioje skaičiavo, kad tam prireiks apie 6 mln. eurų.

Tačiau gyventojų prašymų nagrinėjimas užsitęsė. Nors kompensacijas už nuostolius ESO pradėjo mokėti prieš pusantro mėnesio, procesas dar nebaigtas. Be to, kai kuriuos savaitę ar ilgiau be elektros gyvenusius žmones nustebino įmonės atsakymai.

M. Kaukėnas teigė, kad tiek jis, tiek jo kaimynai gavo atsakymus, jog kompensacijos nepriklauso, nes elektros tiekimas esą buvo nutrūkęs trumpiau nei tris paras. Toks paaiškinimas merą papiktino.

Laiškuose – tikrovės neatitikę duomenys

Analogišką pranešimą gavo ir Utenos rajone gyvenanti Kotryna Kučinskaitė. ESO nurodė, kad elektros tiekimas esą buvo atkurtas per tris paras.

Gyventoja pasakojo, kad toks atsakymas jai sukėlė daugiau juoko nei nerimo: įmonė tvirtino, jog elektra veikė, nors iš tikrųjų jos nebuvo. K. Kučinskaitės teigimu, tokiame paaiškinime trūko logikos.

Kur kas audringiau sureagavo savo vardo nenorėjusi atskleisti Ukmergės rajono gyventoja. Gavusi ESO laišką, kad kompensacija jai nepriklauso, moteris labai supyko. Ji ne kartą rašė įmonei elektroninius laiškus, kėlė klausimus ir atkakliai skambino.

Moters namuose gyvena sergantis vaikas ir neįgali senolė, kurios lova reguliuojama elektra, todėl elektros tiekimo sutrikimas sukėlė ne tik didelių nepatogumų, bet ir nuostolių.

Tuo metu moteris turėjo du veikiančius perinimo inkubatorius. Vieną jų prarado, o kitą pavyko prijungti prie automobilio akumuliatoriaus. Naudojantis vienu elektros lizdu teko mėginti patenkinti svarbiausius visų namų poreikius.

ESO atstovė R. Juodkienė nurodė, kad taip nutiko dėl techninės klaidos. Sistemos duomenys rodė, jog vartotojo namuose yra įtampa ir elektra tiekiama, nors realybėje jos nebuvo. Pasak atstovės, informaciją reikėjo patikrinti keliose sistemose.

Pranešimų, kad kompensacija nebus skirta, nors elektros neturėjo ilgiau nei tris paras, sulaukė generatorius naudoję žmonės.

Nuo kitų metų ESO kompensacijas už neatkurtą elektros tiekimą privalės mokėti jau po dviejų, o ne po trijų parų. Seime taip pat įregistruota nauja pataisa, pagal kurią išmoka priklausytų tuomet, jei bendrovė elektros tiekimo neatnaujintų per vieną parą.