Vienas neatsargus patvirtinimas gali ištuštinti sąskaitą: užrašas „mokėjimas rezervuotas“ pinigų neišgelbės

Banko programėlėje pastebėję įtartiną operaciją žmonės neretai tikisi dar galintys ją atšaukti, ypač kai prie mokėjimo mato užrašą „mokėjimas rezervuotas“. Tačiau toks statusas gali sudaryti klaidingą įspūdį.

Kada pinigus dar įmanoma susigrąžinti, o kada banko galimybės jau labai ribotos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak jos, svarbiausia ne tai, koks žodis rodomas programėlėje, bet ar žmogus jau patvirtino mokėjimą. Bankų terminologijoje toks patvirtinimas vadinamas autorizavimu.

Ž. Augonė paaiškino, kad atlikus operaciją jos statusas sąskaitoje – rezervuota ji ar ne – reikšmės nebeturi. Autorizavus mokėjimą, gavėjas arba prekę ar paslaugą pardavusi įmonė įgyja teisę į patvirtintą sumą, todėl šie pinigai iš esmės jau priklauso kitam asmeniui ar bendrovei.

Mažiausiai galimybių – po momentinio pavedimo

Banko galimybės padėti labai priklauso nuo pasirinkto pinigų pervedimo būdo. Momentinio mokėjimo atveju lėšos gavėją pasiekia itin greitai, todėl laiko operacijai sustabdyti beveik nelieka.

Informacinės saugos vadovės teigimu, po momentinio pavedimo bankai turi mažiausiai galimybių sugrąžinti pinigus. Jei nusikaltėlis nustatomas ir pradedamos teisinės procedūros, lėšos galbūt gali būti atgautos, tačiau paprastu būdu to padaryti neįmanoma.

Vis tiek būtina kuo skubiau informuoti banką ir policiją. Tačiau jei momentinis pavedimas jau pasiekė sukčių sąskaitą, gali prireikti teisinių procesų, o jų sėkmės niekas negali užtikrinti.

Didesnė tikimybė sustabdyti operaciją išlieka atlikus įprastą, ne momentinį, arba tarptautinį pavedimą. Jeigu į banką kreipiamasi dar iki lėšų nurašymo, mokėjimą gali būti įmanoma sulaikyti.

Rezultatas ir pinigų grąžinimo trukmė priklauso nuo konkrečių aplinkybių, tačiau, pasak ekspertės, tokio pavedimo sustabdymo tikimybė yra gerokai didesnė nei momentinio mokėjimo atveju.

Kiekviena minutė svarbi, bet greitis sėkmės negarantuoja

Supratus, kad tapta apgaulės auka, delsti negalima. Kuo anksčiau apie situaciją sužinos bankas, tuo daugiau laiko jis turės pamėginti sulaikyti lėšas.

Ž. Augonė pabrėžė, kad greitas reagavimas yra labai svarbus, tačiau nebūtinai padės pinigus atgauti. Vis dėlto kuo skubiau bankas informuojamas, tuo anksčiau gali pradėti stabdyti pavedimą ir mėginti grąžinti lėšas.

Galutinis rezultatas priklauso ir nuo gavėjo, valstybės, į kurią pervesti pinigai, bei nuo to, ar jie jau pateko į kitą sąskaitą.

Bankas beveik nebeturi galimybių padėti, jeigu sukčių įtikintas žmogus pats išgrynina pinigus arba perduoda jiems mokėjimo kortelę ir PIN kodą. Tokiu atveju elektroninio pavedimo, kurį dar būtų galima bandyti sustabdyti, nebėra.

Ekspertė perspėjo, kad daugiausia problemų kyla dėl momentinių mokėjimų ir grynųjų. Kai žmonės patys pasiima pinigus arba atiduoda korteles su PIN kodais, grynuosius susigrąžinti praktiškai neįmanoma.

Galvojate tvirtinantys prisijungimą, nors iš tiesų pervedate pinigus

Viena dažniausių nusikaltėlių taikomų schemų yra fišingas. Gavęs apgaulingą žinutę ar paspaudęs nuorodą žmogus nukreipiamas į suklastotą banko puslapį. Jame įvesti prisijungimo duomenys atitenka sukčiams, nors auka to gali net nesuprasti.

Vien prisijungimo duomenų sukčiams ne visada pakanka savarankiškai pervesti pinigus. Jie gali inicijuoti mokėjimą, tačiau jį dar turi patvirtinti pats sąskaitos savininkas.

Pasak Ž. Augonės, žmogus gali manyti tvirtinantis savo atliekamą veiksmą, nors tuo metu iš tiesų patvirtina sukčių parengtą mokėjimą.

Pavyzdžiui, aukai gali atrodyti, kad ji patvirtina prisijungimą prie interneto banko, tačiau ekrane iš tikrųjų prašoma leisti pervesti pinigus kitam gavėjui.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai neperskaito pateiktos informacijos, nors joje gali būti nurodytas visai kitas gavėjas ir kitokia suma. Skubėdami ar būdami išsiblaškę jie tiesiog kuo greičiau patvirtina veiksmą.

Todėl prieš įvedant PIN1 arba PIN2 būtina perskaityti visą ekrane rodomą tekstą ir patikrinti, koks veiksmas atliekamas, kam siunčiami pinigai bei kokia suma tvirtinama.

Ekspertės teigimu, fišingas išlieka viena dažniausių sukčiavimo formų, nors didžiausios pinigų sumos šiuo metu išviliojamos kitais būdais.

Renkate papuošalus, bet mokėjimas pateikiamas už baldus

Ypatingo dėmesio reikia ir perkant internetu. Prekę galima rinktis vienos parduotuvės puslapyje, o mokėjimo patvirtinimo lange išvysti kitos bendrovės pavadinimą. Taip pat gali nesutapti suma, valiuta ar net nurodyta pirkinio paskirtis.

Tokie skirtumai turėtų iškart kelti įtarimą. Vis dėlto sukčiai dažnai ragina apsispręsti nedelsiant, siūlo milžiniškas nuolaidas ar kelias prekes už vienos kainą. Baimė praleisti pasiūlymą neretai nustelbia poreikį atidžiai patikrinti mokėjimo informaciją.

Ž. Augonė pabrėžė, kad pasirinkus vieną daiktą dar nereiškia, jog būtent už jį bus sumokėta, todėl būtina įsitikinti, už ką iš tikrųjų pervedami pinigai.

Pavyzdžiui, pirkėjas gali būti įsitikinęs, kad įsigyja papuošalus, nors mokėjimo lange nurodyta, jog pinigai nuskaičiuojami už baldus.

Dar vienas pavojaus signalas – netikėta valiuta. Jei perkama iš Europos ir tikimasi atsiskaityti eurais, tačiau patvirtinimo lange rodoma kita valiuta, mokėjimą reikėtų nutraukti ir pirmiausia išsiaiškinti neatitikimo priežastį.

Prieš įvedant PIN kodą būtina patikrinti keturis dalykus: pardavėjo pavadinimą, perkamą prekę, mokėjimo sumą ir valiutą.

Mokėjimą patvirtinote patys? Dar ne viskas prarasta

Net jei žmogus pats patvirtino operaciją, tačiau negavo užsakytos prekės, sulaukė visai kito daikto arba lėšos buvo pervestos kitai įmonei, tai dar nereiškia, kad nieko nebegalima padaryti.

Ž. Augonė pataria nenuleisti rankų, pateikti skundą ir individualiai aiškintis aplinkybes. Kai kuriais atvejais pinigai gali būti grąžinti, tačiau kitais atvejais to padaryti nepavyksta.

Pirmiausia reikėtų susisiekti su prekybininku ir išsiaiškinti, kodėl pinigus nurašė kita įmonė arba kodėl pasikeitė valiuta, suma ar nurodyta prekė.

Svarbu išsaugoti visus įrodymus, atskleidžiančius, kas buvo perkama ir kas iš tiesų patvirtinta: užsakymo informaciją, prekės aprašymą, mokėjimo duomenis, susirašinėjimą su pardavėju ir ekrano nuotraukas. Jei su prekybininku problemos išspręsti nepavyks, ši medžiaga bus naudinga kreipiantis į banką.

Daugiau apie pirmuosius veiksmus susidūrus su sukčiais, bankų galimybes stabdyti mokėjimus ir pinigų apsaugą pasakojama tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kuri pateikiama straipsnio pradžioje.

Laida „Valdyk savo pinigus“ rodoma kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.