Pensijų kaupimui gresia skaudus smūgis: kai kurių mėnesio pajamos senatvėje galėtų sumažėti 126 eurais

Gyventojams dar svarstant, ar likti II pensijų pakopoje, Seime atsirado siūlymas panaikinti vieną svarbiausių kaupimo sistemos dalių – valstybės skatinamąją įmoką. Nors kas mėnesį kalbama apie kelias dešimtis eurų, per laiką ši suma kartu su investicijų grąža gali išaugti iki keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių eurų.

Dabar II pakopoje dalyvaujantis žmogus kas mėnesį skiria 3 proc. savo atlyginimo, o valstybė papildomai perveda lėšų iš biudžeto.

Valstybės įmoka nuo žmogaus atlyginimo nepriklauso. Ji lygi 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais ji apskaičiuojama pagal 2024 metų 2232,8 euro vidurkį, todėl sudaro 33,49 euro per mėnesį arba 401,88 euro per metus.

Seime pateiktame projekte siūloma šios įmokos visiškai atsisakyti. Priėmus pakeitimą, jau sukauptos gyventojų lėšos liktų fonduose, o dalyviai toliau mokėtų savo 3 proc. įmokas, tačiau valstybė naujų pervedimų nebedarytų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad projektui pritarus valstybės biudžeto lėšomis mokamų įmokų netektų visi pensijų kaupimo dalyviai, o naujoji tvarka būtų taikoma nuo įstatymo įsigaliojimo.

30-mečio sąskaitoje galėtų trūkti apie 30 tūkst. eurų

Viena 33,49 euro įmoka gali pasirodyti nedidelė, tačiau ilgą laiką reguliariai investuojamos lėšos uždirbtų papildomą grąžą.

Galimam pokyčio mastui įvertinti tv3.lt apskaičiavo, kiek mažiau iki 65 metų galėtų sukaupti žmonės, kuriems 2027 metų pradžioje būtų 30, 40 ir 50 metų.

Skaičiavimuose daryta prielaida, kad visi trys asmenys kauptų iki 65 metų, o nepanaikinta valstybės įmoka ateityje augtų tik kartu su kainomis. Taigi jos perkamoji galia liktų panaši į dabartinę.

Taip pat numatyta 4 proc. metinė investicijų grąža, jau įvertinus pinigų nuvertėjimą dėl kainų augimo ir pensijų fondų valdymo mokesčius. Dėl to pateikiamos sumos rodo dabartinę pinigų vertę.

Pagal šį scenarijų 30-mečiui per 35 metus valstybė nepervestų apie 14,1 tūkst. euro. Neinvestavus šių lėšų, būtų negauta dar maždaug 16,1 tūkst. euro grąžos. Iš viso sulaukus 65 metų fonde galėtų būti apie 30,1 tūkst. euro mažiau.

40-mečio atveju per 25 metus nepervestų įmokų suma siektų apie 10 tūkst. eurų, o negauta investicijų grąža – dar maždaug 7 tūkst. eurų. Bendras skirtumas išaugtų iki maždaug 17 tūkst. eurų.

50-mečiui per likusius 15 metų valstybė nepervestų apie 6 tūkst. eurų. Pridėjus maždaug 2,2 tūkst. euro neuždirbtos grąžos, jo sukaupta suma galėtų būti apie 8,2 tūkst. euro mažesnė.

Kadangi būsimos pensijų fondų grąžos tiksliai numatyti neįmanoma, galutinis rezultatas gali būti ir mažesnis, ir didesnis. Esant 3–5 proc. metinei grąžai, 30-metis galėtų sukaupti maždaug 24,6–37,1 tūkst. euro mažiau, 40-metis – 14,9–19,6 tūkst. euro, o 50-metis – 7,6–8,9 tūkst. euro mažiau.

2025 metais paskelbtame Lietuvos banko (LB) tyrėjų darbe buvo skaičiuojama, kad II pakopoje sukauptos lėšos būtų išmokamos per 20 metų – nuo 65 iki 85 metų.

Jeigu tv3.lt apskaičiuotas skirtumas taip pat būtų išdalytas per 20 metų, dabartinio 30-mečio mėnesio pajamos iš II pakopos galėtų būti maždaug 126 eurais mažesnės. 40-mečiui jos sumažėtų apie 71 euru, o 50-mečiui – apie 34 eurais per mėnesį.

Tikrasis poveikis priklausytų nuo ateityje galiosiančios išmokų tvarkos, žmogaus gyvenimo trukmės ir investavimo rezultatų.

Mažiau uždirbantiesiems valstybės parama beveik prilygsta jų pačių įmokai

Visiems šią paramą gaunantiems dalyviams valstybė perveda vienodą 33,49 euro sumą. Vis dėlto mažas pajamas gaunantiems žmonėms ji sudaro gerokai didesnę viso kaupimo dalį.

1153 eurų minimaliąją algą neatskaičius mokesčių gaunantis darbuotojas kas mėnesį pats sumoka 34,59 euro. Valstybės pridedami 33,49 euro yra beveik tokio pat dydžio įmoka.

2232,8 euro uždirbantis žmogus pats perveda 66,98 euro, todėl valstybės dalis prilygsta pusei jo įmokos. Gaunant dvigubai daugiau – 4465,6 euro – asmeninė įmoka siekia 133,97 euro, tad valstybės parama sudaro tik ketvirtadalį šios sumos.

Nominaliai visi netektų vienodos valstybės įmokos, tačiau mažiau uždirbančių gyventojų bendras kaupimas sumažėtų kur kas didesne dalimi. Ankstesniame LB tyrėjų vertinime taip pat pažymėta, kad panaikinus valstybės įmoką ir nepasiūlius alternatyvios paramos santykinai labiau nukentėtų mažesnių pajamų gavėjai.

Pokyčio poveikį pajustų ir dalis mažus vaikus auginančių tėvų. Kai kaupimo dalyvis gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, jis pats tuo laikotarpiu 3 proc. įmokos nemoka. Į fondą pervedama tik valstybės skatinamoji įmoka, todėl ją panaikinus reguliarių pervedimų tuo metu visai neliktų.

Biudžete liktų šimtai milijonų, tačiau pensininkams jie negarantuoti

Projektą pateikęs Seimo narys Algirdas Sysas aiškinamajame rašte dabartinę sistemą vadina neteisinga, nes visų mokesčių mokėtojų lėšomis remiama tik dalis pensijų fondų dalyvių.

Dokumente taip pat teigiama, kad II pakopoje dažniau kaupia daugiau uždirbantys gyventojai, kurių būsimos pensijos ir taip turėtų būti didesnės. Todėl dabar skiriamas lėšas siūloma naudoti kitoms biudžeto reikmėms arba visų pensininkų pensijoms didinti.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2026 metais skatinamosioms įmokoms planuota skirti 287,7 mln. eurų. Tačiau SADM tv3.lt pateikė kitokį skaičių: ministerijos duomenimis, tam buvo numatyta 278,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Rugpjūčio duomenimis, valstybės mokamą įmoką gavo apie 352 tūkst. II pakopos dalyvių.

Kiek šiam tikslui bus numatyta 2027 metais, paaiškės tvirtinant kitų metų biudžetus. Vis dėlto projekte nėra įtvirtinta, kad panaikinus įmokas sutaupytos lėšos būtų perduotos dabartiniams pensininkams.

SADM pabrėžė, kad projektas apima tik valstybės biudžeto lėšomis mokamos pensijų įmokos panaikinimą. Aiškinamajame rašte tik siūloma, kur būtų tikslinga panaudoti sutaupytus pinigus, tačiau pats teisės akto projektas jų pensininkams nepaskiria ir esamos pensijų didinimo tvarkos nekeičia.

Ministerijos teigimu, norint papildomai didinti pensijas, reikėtų atskirai keisti pensijų teisės aktus ir juose nustatytas didinimo taisykles.

Taigi priėmus vien šį projektą pensijos savaime nepadidėtų, o garantijos, kad biudžete likę pinigai būtų skirti pensininkams, nebūtų.

Ministerija siūlo neskubėti keisti esminių taisyklių

Kai SADM atsakė tv3.lt, oficiali Vyriausybės pozicija dėl projekto dar nebuvo parengta. Ji turėtų būti formuojama Seimo valdybai nusprendus prašyti Vyriausybės išvados.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad II pensijų pakopos pertvarka įsigaliojo tik 2026 metais, o gyventojai iki 2027 metų pabaigos dar gali nuspręsti, ar tęsti kaupimą.

SADM nuomone, ką tik prasidėjus pertvarkai ir dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui esminiai sistemos parametrai neturėtų būti keičiami.

Vadinasi, viena pagrindinių kaupimo dalių būtų panaikinta žmonėms dar nebaigus apsispręsti dėl savo dalyvavimo II pakopoje.

Lietuvos bankas konkretaus projekto nevertino

LB informavo neturintis atskiro šio projekto vertinimo ir neatlikęs tv3.lt prašytų specialių skaičiavimų.

Vis dėlto centrinis bankas pabrėžė, kad keičiant pensijų kaupimo taisykles nepakanka suskaičiuoti artimiausių metų valstybės sutaupymų. Būtina vertinti ir tai, kaip toks sprendimas po kelių dešimtmečių paveiktų žmonių pajamas senatvėje.

LB pažymėjo, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl visi pakeitimai turi būti nagrinėjami iš ilgalaikės perspektyvos, įskaitant būsimas valstybės biudžeto išlaidas.

Banko vertinimu, jei siūlomos priemonės gali turėti neigiamą poveikį, kartu turėtų būti pateiktas jo suvaldymo būdas, pavyzdžiui, į sistemą galėtų būti įtraukti darbdaviai.

Naujajame projekte jokios valstybės įmoką pakeičiančios priemonės nenumatyta.

2025 metais paskelbtame LB tyrėjų darbe buvo modeliuojama, kokią prieš pensiją gauto atlyginimo dalį pakeistų bendra „Sodros“ ir II pakopos pensija. Pagal tyrėjų modelį valstybės įmoka 2050 metais šį rodiklį padidintų nuo maždaug 46 iki 49 proc., o 2070 metais – nuo maždaug 43 iki 47 proc.

Tai atitinkamai sudaro 3 ir 4 procentinių punktų skirtumą. Pavyzdžiui, pokytis nuo 46 iki 49 proc. reiškia 3 procentinių punktų padidėjimą.

Ši analizė buvo atlikta vertinant ankstesnę II pakopos pertvarką ir grindžiama vidutinėmis prielaidomis. Tai nėra oficiali LB išvada dėl dabar Seime pateikto projekto.

Šimtų milijonų eurų vertės projektas pateiktas be poveikio analizės

Aiškinamajame rašte pripažįstama, kad rengiant projektą nebuvo atliktas poveikio vertinimas ir negauta specialistų išvadų. Nepaisant to, tame pačiame dokumente nurodoma, kad neigiamų pasekmių nesitikima.

Prieš registruojant projektą nebuvo apskaičiuota, kiek mažiau žmonės galėtų sukaupti, kaip pasikeistų jų pajamos senatvėje ir kokį poveikį dar vienas taisyklių pakeitimas turėtų pasitikėjimui II pakopa.

Paklausta, kaip vertina tai, kad šimtų milijonų eurų vertės siūlymas pateiktas be tokios analizės, SADM atsakė, jog ministerija šių vertinimų neatlieka.

Kol kas tai tik Seime įregistruotas ir dar nepriimtas projektas. Todėl dabar šią paramą gaunantiems II pakopos dalyviams 33,49 euro valstybės skatinamoji įmoka ir toliau pervedama į pensijų fondus.