Naujienos Sekti per Google

Švenčionienė teisme atmetė kaltinimus: pareiškė, kad jos žodžiai niekam nepadarė nuostolių

Švenčionienė teisme atmetė kaltinimus: pareiškė, kad jos žodžiai niekam nepadarė nuostolių

Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė, teisiama dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams bei SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo, tvirtina savo pasisakymais nežeminusi Sausio 13-osios aukų. Pasak jos, žuvusiai laisvės gynėjai Loretai Asanavičiūtei ji net yra parašiusi eilėraštį.

Tyrimo duomenimis, 2023 metų pradžioje E. Švenčionienė kartu su kitu kaltinamuoju Valerijumi Ivanovu dalyvavo Sausio 13-osios įvykiams skirtoje laidoje.

Generalinės prokuratūros teigimu, vaizdo dalijimosi kanale paskelbtoje laidoje E. Švenčionienė ir buvęs prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas viešai neigė bei šiurkščiai menkino 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, pripažintą įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais.

Kaltinime taip pat nurodoma, kad laidos dalyviai neigė SSRS įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Prokuratūros vertinimu, užgaulūs vieši jų pasisakymai įžeidė ginant atkurtą Lietuvos nepriklausomybę žuvusių ir sužeistų žmonių atminimą bei jų artimuosius.

E. Švenčionienė kaltės nepripažįsta. Ji pabrėžia pati daugiau nei prieš tris dešimtmečius nedalyvavusi Sausio 13-osios įvykiuose, o laida ir jos pašnekovai esą suteikė galimybę į tuometinius įvykius pažvelgti kitaip.

Teisme kaltinamoji aiškino suprantanti, kad tokios diskusijos gali būti skaudžios žuvusiųjų artimiesiems, tačiau tikino, jog aukos nebuvo menkinamos ir niekas nesidžiaugė jų žūtimi. Jos nuomone, išsakyta pozicija negali būti laikoma nusikaltimu, nes niekam neatnešė nuostolių.

E. Švenčionienė taip pat tvirtino nepažeminusi L. Asanavičiūtės, o tik siekusi daugiau sužinoti ir uždavusi klausimą. Ji sakė, kad pati, tokiomis aplinkybėmis netekusi sūnaus ar dukters, visą gyvenimą ieškotų žūties aplinkybių. Kaltinamoji pabrėžė neteigusi, jog byla buvo klastojama, tačiau sakiusi, kad joje trūksta medžiagos. Jos įsitikinimu, Sausio 13-osios byla negali būti padėta į stalčių.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas suteikė E. Švenčionienei paskutiniojo žodžio teisę. Savo kalbą ji sakė per du posėdžius ir ketina tęsti kitame.

Kaltinamosios vertinimu, byloje atlikta ekspertizė neįrodė, kad ji šiurkščiai kalbėjo apie aukas arba neigė Sausio 13-osios nusikaltimą. Ji tikino, kad nusikaltimas nebuvo neigiamas, ir klausė, kokį pavojų galėjo sukelti trijų žmonių istorinė diskusija.

E. Švenčionienė jai pateiktus kaltinimus vadina absurdiškais.

ELTA primena, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.

Teisme kaltinamąjį aktą paskelbęs prokuroras R. Savickas nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, galėjo padėti Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Prokuroro teigimu, 2022 m. jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos laidose, viešai rėmė autoritarinių valstybių politiką bei neigė Lietuvos Seimo legitimumą. E. Švenčionienė, atstovavusi asociacijai „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, ir K. Juraitis taip pat dalyvavo įvairiuose Baltarusijos bei Rusijos institucijų rengtuose forumuose.

Kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą jie sulaukė ir už paramą 2022 m. Baltarusijoje surengtam referendumui. Jame esą pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų apribojimo panaikinimui ir posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso atsisakymui.

E. Švenčionienė teisme tvirtino per kelionę Baltarusijoje kalbėjusi apie tai, kas jai tose šalyse patinka, ir teigė nesuprantanti, kaip ši byla pasiekė teismą. Ji procesą, trunkantį trejus metus, vadino absurdišku ir klausė, kodėl negalėjo prašyti lengvatų, jei matė galimybę keliauti pigiau.

Kaltinamoji taip pat pasakojo, kad dar iki „Geros kaimynystės forumo“ į Baltarusiją vykdavo 2–3 kartus, nes jos šeimai buvo naudinga ten pirkti pigesnių vaistų. Ji klausė, kokią grėsmę Lietuvos ekonomikai galėjo sukelti Baltarusijos biudžete likę jos pinigai už batus.