Švarus oras tampa prabanga: 2026-ųjų duomenys apie tai, kuo kvėpuojame, pribloškė

Pasaulio meteorologijos ir klimato stebėsenos tarnybos skelbia neraminančias išvadas: 2026 m. beveik 40 proc. visos Žemės rutulio populiacijos susidūrė su sveikatai ir ekosistemoms pavojingu pažemio ozono kiekiu.

Europos Sąjungos „Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnybos (CAMS) ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) ataskaitoje pabrėžiama, kad alinantys karščiai, miškų gaisrų dūmai ir pramoninė tarša sukūrė kenksmingą derinį, nepaisantį jokių valstybių sienų.

Kaip susidaro „blogasis“ ozonas?

Skirtingai nei stratosferos ozono sluoksnis, kuris saugo Žemę nuo kenksmingų saulės spindulių, pažemio (troposferos) ozonas yra antrinis teršalas, susidarantis tiesiai prie žemės paviršiaus. Jis formuojasi vykstant cheminėms reakcijoms tarp transporto bei pramonės išmetamų azoto oksidų (NOx), kai juos veikia intensyvi saulės šviesa ir aukšta temperatūra.

CAMS ataskaitoje „Atmosphere Watch“ pabrėžiama, kad 2026 m. užfiksuotos pakartotinės karščio bangos suveikė kaip galingas katalizatorius. Tik apie 5 proc. pasaulio gyventojų gyveno vietovėse, kur ozono lygis pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas buvo atitinkantis „geros“ oro kokybės normas.

Oro tarša. | Sura Kardile | Unsplash

„Ozono tarša yra griežtas priminimas, kokie glaudžiai susiję yra mūsų atmosfera, klimatas, sveikata ir maisto gamyba. Oro tarša nepaiso valstybių sienų – miškų gaisrų dūmai ir dulkės nukeliauja tūkstančius kilometrų“, – pareiškė CAMS direktorė Laurence Rouil.

Labiausiai nukentėję regionai

2026 m. pirmųjų aštuonių mėnesių duomenų analizė atskleidė ryškius regioninius skirtumus:

• Azija yra labiausiai paveiktas regionas pasaulyje. Daugiau nei 60 proc. Azijos gyventojų susidūrė su „itin prastu“ ozono lygiu, o įskaičiavus „prastą“ bei „labai prastą“ poveikį, rodiklis šovė net iki 90 proc.

Oro tarša. | Pexels

• Šiaurės Amerika. Daugiau nei du trečdaliai (per 66 proc.) gyventojų kvėpavo pavojingu oru. Prie to stipriai prisidėjo masiniai miškų gaisrai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, kurių dūmai išplito didžiuliuose plotuose.
• Europa. Apie 50 proc. Europos gyventojų susidūrė su padidėjusia ozono koncentracija, o prie to labiausiai prisidėjo birželio–rugpjūčio mėnesiais žemyną varginusios karščio bangos.
• Okeanija, Pietų Amerika ir Afrika. Šiuose regionuose užfiksuoti mažiausi ozono taršos rodikliai (Pietų Amerikoje ir Afrikoje atitinkamai 81 proc. ir 56 proc. gyventojų gyveno palyginti švariame ore). O štai Okeanija išsiskyrė kaip švariausias regionas – 100 proc. jos gyventojų džiaugėsi „geru“ arba „patenkinamu“ ozono lygiu.

Grėsmė sveikatai, žemės ūkiui ir klimato krizė

Pažemio ozonas yra stiprus oksidatorius, sukeliantis kvėpavimo takų uždegimus, astmos priepuolius ir širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimą. Be to, jis daro tiesioginę žalą augalijai: stabdo pasėlių augimą ir mažina žemės ūkio derlingumą.

Gyvenimas didmiesčiuose skamba kaip daugumos šeimų siekiamybė, tačiau vaikų sveikatai automobilių gausos keliama tarša turi itin neigiamą poveikį. | Pexels

Mokslininkai taip pat įspėja apie vadinamąją ozono-klimato baudą (ozone-climate penalty). Pats ozonas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o kylanti globali temperatūra sukuria palankias sąlygas jam susidaryti ir taip užsuka dar pavojingesnę klimato kilpą.

Mokslininkai ragina tarptautinę bendruomenę skubiai koordinuoti veiksmus, nes sprendžiant oro kokybės problemas būtina kartu kovoti ir su visuotiniu atšilimu.

Šaltinis: [mask_link href=”https://www.alfa.lt” target=”_blank”]alfa.lt[/mask_link]